Prieš didžiąsias metų šventes turėjome gražią tradiciją susiburti ir lieti žvakes. Žvakių šiluma pasklisdavo savanorių, svečių iš Švedijos bei „Rugutės“ rėmėjų namuose. Praėję metai atėmė iš mūsų galimybę susiburti, tačiau neatėmė galimybės kurti ir laukti jau šių metų pabaigos.
Dar vasarą Balsių bendruomenė lipdė iš molio indelius, juos išdegė. Rudenį molinukai pateko į Enriko mamos keramikės Agnės rankas ir virto nenusakomo grožio kūriniais. Jau net abejojame, ar į šio grožio vidų drįsime lieti vašką, tačiau esame visiškai tikri, kad besibaigiant metams tęsime tradiciją skleisti dėkingumą ir jaukumą Jūsų namuose.
O šiandien, dėkodami Balsių bendruomenei ir Enriko mamai Agnei, siūlome pasigrožėti jų darbais. Jau daugybę kartų sakėme: „tik surėmę pečius esame stiprūs!“
