Kaskart skaudu rašyti apie vaikus, sugrįžusius į gydymo kelią. Visa širdimi norisi, kad jei jau buvo lemta išgirsti onkologinės ligos diagnozę, tai būtų vienas vienintelis kelias – sunkus, alinantis, duobėtas, bet pasibaigiantis garsiu varpo skambesiu, skelbiančiu remisiją, ir dar garsesniu šūksniu: „Viso, ligonine!“
Deja, kartais gyvenimas parašo kitokį scenarijų… Tą akimirką ne tik vaikui ir šeimai vėl veriasi žemė po kojomis, bet ir gydytojams, ieškantiems kito gydymo protokolo su nauju, dar nebandytu vaistų deriniu.
Dažniausiai šiuose gydymo protokoluose vaistai būna nekompensuojami, todėl kol jų kompensavimą perima valstybė, į pagalbą tenka skubėti mums.
Šie vaistai mano rankose skirti mielai keturiolikmetei Miglei, kuriai vėl tenka grįžti į gydymo kasdienybę. Į ligoninės koridorius, tyrimus, laukimą ir viltį. Į kelią, kurio taip norėjosi daugiau niekada nebekartoti.
Tegul šis vaistų žiupsnelis tampa dar vienu svarbiu žingsniu pirmyn. Link dienos, kai ir vėl bus galima drąsiai sakyti: „Viso, ligonine!“
Jūsų parama leido nedelsti – Miglę pasiekė reikalingi vaistai, kainavę 7 025,68 Eur. Vaikų onkologinių ligų gydyme laikas turi gyvybės vertę. Todėl galimybė nedelsiant pradėti gydymą yra žingsnis visiško pasveikimo link.