2010 m. metų rugsėjo mėnesį man buvo diagnozuota Hodžkino limfoma. Kiek pamenu, tarp 2-3 stadijos. Ir buvo man tada 17 metų. Atrodė, kad visas pasaulis slysta iš po kojų. Bet vis ramino daktaras Binkis, kad tikrai mes iki pilnametystės turime pasveikti. Ir jis tikrai nemelavo, nors buvo praeita tikrai nemažai visko. Tiek ašarų, tiek bijojimo ir pan.
O dabar šiuo metu esu sveika. Sukūrusi šeimą auginu du nuostabius vaikelius. Mergytei yra 4 metai, o berniukui – 1 metai ir 9 mėnesiai.
O ko galėčiau palinkėti sergantiems vaikučiams? Turbūt, nors ir kaip bebūtų banalu, bet stiprybės, ištvermės, kad ir kaip bebūtų sunku, ar skaudėtų, bet visada tik galvoti apie gerą. Kad kažkada bus kita geresnė diena, kuri labiau šildys ir labiau džiugins. Niekada nežiūrėti atgal… Nes išauš naujas rytas, nauja gyvenimo diena, kai būsime sveiki!!! Nors jau pačiai praėjo 11 metų po ligos, bet visada, žiūrėdama laidas ar koncertus, skirtus vaikams sergantiems onkologine liga, pati prisimenu sunkias dienas, visus sutiktus vaikučius, nors žinau, kad kai kurių jau ir nebėra… bet visada tikiuosi, kad visi bus sveiki ir laimingi!