Rugsėjį, Auksinio kaspino mėnesį, norisi dar ir dar kartą apkabinti kiekvieną, paliestą onkologinės ligos, todėl vakar popiet kartu su Virginijumi Šauliu, atsinešusiu visą bičių pasaulį, pravėrėme Santaros klinikų Vaikų onkohematologijos centro duris.
Klausėmės Virginijaus pasakojimų apie bites, spėliojome, kiek jos turi sparnų ir kojų, iš arti stebėjome stikliniame avilyje dūzgiančias bites, lietėme vašką, „prausėmės“ dūmais, sukome vaško žvakeles, ragavome medų ir matavomės bitininko aprangą. Ir net rašėme linkėjimą… bitei.
O svarbiausia – tai buvo popietė, kai mintys bent trumpam nuklydo nuo gydymo. Kai galėjome smalsauti, klausti, liesti, ragauti, juoktis ir tiesiog būti drauge. O kur dar šiltas ir jaukus septynių sekundžių apkabinimas…
Neišmatuojamai esu dėkinga kiekvienam – mažam ir dideliam – buvusiam kartu per edukaciją „Bičių pasaulis“.
Šiltai dėkoju Virginijui už gebėjimą perkelti mus visus į bičių pasaulį, sudominti ir būti šalia. Ačiū už žmogišką šilumą!
Tegul medaus indelis dar kurį laiką primena popietę, kvepėjusią vašku, medumi ir buvimu kartu.
Palieku visus su nuotraukų albumu.
