Kovo 1–3 dienomis Vilniaus Kaziuko mugės lankytojus džiugino ketvirtoji „Palankaus vėjo malūnėlių“ akcija. Ir šįkart vienas už kitą originalesni rankų darbo vėjo malūnėliai savo misiją įvykdė šimtu procentų – ne tik plačiai paskleidė žinią apie fondo „Rugutė“ globojamus vaikus, bet ir subūrė didelį ratą kilnių žmonių, panorusių padėti vaikams. Kiekvienas malūnėlis (jų buvo 397!) surado savo pirkėją.
Akcijos metu iš viso surinkta 12 583,58 Lt.
„Palankaus vėjo malūnėlio“ kelionė iki pirkėjo rankų – įspūdinga. Jis turi atlaikyti daug išbandymų, kad įrodytų, jog tikrai yra vertas dirbti savo darbą – pūsti pozityvumo ir meilės vėją. Malūnėlis savo kelyje sutinka daug didelių ir mažų širdžių ir kiekviena iš jų į gaminimo procesą įdeda dalelę savęs. Štai toks – švytintis, gražus ir pripildytas gėrio – jis atkeliauja į Kaziuko mugę, nekantraudamas pasidalinti savo kelionės įspūdžiais. „Palankaus vėjo malūnėlio“ dėka pavasaris ateina greičiau, o mažieji kovotojai jaučiasi stipresni. Džiaugiuosi, kad ir aš turėjau galimybę sudalyvauti malūnėlio kelionėje ir pajusti jo jėgą. Indrė
Džiaugiamės akcijos „Palankaus vėjo malūnėliai“ sėkme ir dėkojame kiekvienam, vienaip ar kitaip prisidėjusiam prie šios įspūdingos malūnėlio kelionės:
Ačiū akcijos rėmėjams, kurie pasirūpino, kad malūnėliai tvirtai suktųsi ne vienerius metus: „Apvalūs medžio gaminiai“ – už pagamintus malūnėlių kotelius, ir „Antalis“ – už plastiką malūnėlių sparneliams.
Už išradingumą, neišsenkančią kantrybę ir paaukotą brangų laiką dėkojame visiems, originaliais piešiniais marginusiems malūnėlių kotelius: Lyrai, Jack, Jolitai, Sigitai, Simonai, Vidai, Živilei, Gerūtai, Tadui, Emilijai, Vaidui, Elenai, Jurgai, Antanui, Mortai, Miglei, Laurai, Ievai, Mindaugui, Ingai, Matui, Artūrui, Rasai, Austėjai, Andriui, Astai, Kotrynai, Aistei, Guodai, Arnui, Arnei, Ramunei, Indrei, Rasai, Ievai, Vaidonei, Astai, Emilijai, Jokūbui, Emilijai, Mildai, Rūtai, Vilmai, Giedrei.
Ačiū šauniajai malūnėlių pardavėjų komandai, kuri Kaziuko mugės metu nepabūgo nei šalčio, nei sniego ir skleidė pašėlusiai gerą nuotaiką. Malūnėlius pardavinėjo: Tadas, Dariuš, Ieva, Inga, Ugnė, Dalia, Diana, Ignė, Birutė, Tadas, Justė, Vilma, Jurga, Antanas, Morta, Rokas, Santana, Dariuš, Austėja, Lina, Vaidutė, Jackson, David, Emilija, Jolanta, Lyra, Jack, Simona, Ieva, Agnė, Rasa, Sigitas, Eglė, Gintarė, Raminta, Agnė, Laura, Karolina, Virginija, Aistė, Paulius, Asta, Emilija, Jokūbas.
Dėkojame Vaidonei, sukūrusiai pavasariškus akcijos plakatus.
Ačiū draugiškosioms Kaziuko mugės prekeivėms, kurios pasisiūlė padėti ir savo prekybos vietose pasikabino „Palankaus vėjo malūnėlių“ akcijos plakatą ir iškėlė po malūnėlį: Gitanai ir Giedrei, prekiavusioms mezginiais, ir Mildai, prekiavusiai meduoliais.
Ačiū Linui, kurio dėka palankaus vėjo malūnėliai vėl skleidė šypsenas ir bendrumo jausmą. Ačiū už itin gražios idėjos atgaivinimą.
Dėkojame visiems mažiems ir dideliems Kaziuko mugės lankytojams, kurių rankose ar širdyse sukasi palankaus vėjo malūnėlis, ir be kurių gerumo ši akcija nebūtų pavykusi.
Ačiū Jums už nuoširdų domėjimąsi, stiprų palaikymą ir suteiktą paramą sergantiems vaikams!
Mintimis apie „Palankaus vėjo malūnėlius“ dalijasi akcijos dalyviai:
Toks nenusakomas džiaugsmo jausmas – minioje atrasti akis, kurioms rūpi, kurios neabejingos ir kurios pasiruošusios padėti...
Toks didelis pasididžiavimas, kai aplink matai būrį jaunų žmonių, nuoširdžiai skanduojančių šūkius ir drąsiai ieškančių minioje tų akių...
Ir taip gera būti ten, kur tiesiog gera daryti gera!
Džiaugiuosi, kad pavyko parduoti tiek malūnėlių. Pardavinėti juos buvo smagu, labai juokino tas dėdė iškalbingas. Kiekvienais metais malūnėlių koteliai vis gražėja, o ir patys malūnėliai tobulėja. Visai norėčiau pati kitąmet prisidėti prie jų gamybos.
Džiaugiuosi, kad bent šiek tiek prisidėjau. Tikrai labai labai smagi iniciatyva ir kūrybinis procesas. Šiemet marginau vėją pirmąkart ir jau laukiu ateinančių metų.
Kviečiu į malūnėlių dirbtuves užsukti visus, kurie ieško smagaus šurmuliuko, įkvėpimo ir nori padūkti su spalvomis. Palankaus vėjo malūnėliai atpučia pavasarį!
Galiu drąsiai teigti, kad „Palankaus vėjo malūnėliai“ yra didysis mano atradimas šiais metais, kuris padovanojo šypsenų lietų, gerą jausmą – kad bent maža dalele ir aš galėjau prisidėti prie kilnaus tikslo, tonas optimizmo ir leido susipažinti su nerealiais, nuostabiais žmogeliukais.
Malūnėlis man asocijuojasi su gerumo virusu. Viruso simptomai pasireiškia: maloniu bendravimu, pozityvia energija, padažnėjusiu širdies pulsu, nenumaldomo juoko protrūkiais, pašalinis efektas – dėl susijaudinimo gali kankinti nemiga. Džiugu, kad Kaziuko mugės metu tiek daug žmonių šiuo virusu užsikrėtė... Ačiū už galimybę būti kartu.
Didžiausias įspūdis – tai, kad žmonės planuoja savo išlaidas ir ypač – labdarai / paramai. Viena (nors ne vienintelė) moteris sakė: „Va čia aš paliksiu savo planuotus pinigėlius labdarai“ ir, įmetusi į aukų dėžutę 50 litų, net malūnėlio atsisakė.
Taip pat sujaudino mano dukros noras aukoti – kas valandą ji manęs prašė duoti bent po litą. Iš pradžių galvojau, kad nori kažką iš Kaziuko mugės įsigyti... Bet, pasirodo, vis mesdavo į „Rugutės“ aukų dėžutę...
O labiausiai sužavėjo Antano iškalba pardavinėjant malūnėlius. Nerealu... Vienas man labiausiai įstrigusių iš šimto epitetų: „Jei jūsų vaikystės guru buvo Karlsonas, jūs negalit būti abejingi ir negalit neįsigyti malūnėlio“. Super.
Mano įspūdžiai labai geri! Buvo velniškai smagu kartu rėkauti, siūlyti malūnėlius ir tuo pat metu stebėti žmonių reakcijas, matyti, kad būtent pro mūsų palapinę beveik visi žmonės praėjo besišypsantys ar besijuokiantys. Pardavinėjom malūnėlius, bet nemokamai ir gerą nuotaiką „įpakavom“. Be to, ir pati įsitikinau, kad malūnėliai sušildo (juk tokiu šūkiu mėginau ir reklamuoti juos) – mano šlapios kojos visai nesušalo!
Sudėtinga net nupasakoti, kaip man labai patiko ir kaip man buvo svarbu prisidėti prie malūnėlių marginimo. Buvo labai smagu prisijungti prie veiklos, dar labiau – prie bendros idėjos, darbo, tikslo. O be to, dar iš viso to gavosi mielas rezultatas :). Kartu patiko, kad buvo progų susipažinti su žmonėmis, pabendrauti. Labai džiaugiuosi, kad prisidėjau ir tikiuosi, kad tai nebuvo paskutinis kartas.
Sakoma: gražiausi dalykai ateina netikėtai. Tą patį galėčiau drąsiai pasakyti apie dalyvavimą šių metų Kaziuko mugėje su „Palankaus vėjo malūnėliu“ rankoje! Nors net nebūčiau pagalvojusi, kad pastangos prisidėti prie kilnaus tikslo galės tiek daug duoti pačiai – kiekvienas nupirktas malūnėlis, kiekvienas sušukimas „Valio!“ nupirkus malūnėlį, kiekvieno pirkėjo šypsena išgirdus būtent jam skirtą nuoširdų pardavėjų „Valio! – viskas prisidėjo prie nuosavos šypsenos veide ir gero, šilto jausmo viduje. Gera daryti gera. Gera sulaukti praeivių šypsenų, girdėti, kaip vyresnio amžiaus pora, nusipirkusi kiekvienas po malūnėlį, praeidami vienas kitam komentavo: „Iš karto geresnė nuotaika pasidarė, va kur jaunimas!“. Gera žinoti, kad kiekvienas parduotas malūnėlis padės vaikams. Manau, kad ši akcija prisideda ne tik prie reikalingų lėšų rinkimo, bet ir prie kažko daugiau – geranoriškumo, pozityvumo, optimizmo skleidimo. Juk geras pavyzdys įkvepia!
Taip pat atskirai norėčiau paminėti du atvejus, kai pirkėjo elgesys buvo labai maloniai netikėtas. Pirmuoju atveju viena moteris paaukojo nemenką pinigų sumą ir nepirko malūnėlio, teigdama, kad jau buvo atsidėjusi pinigų labdarai ir tiesiog ieškojo, kam juos paaukoti. Net malūnėlį, kurį pardavėjai siūlė paimti, ji liepė atiduoti kam nors, kas jo labiau norės. Antrasis atvejis – maža mergaitė, kuri savo uždirbtus pinigus (100 litų), neprašydama grąžos, išmainė į vieną malūnėlį... Ir tai buvo maža mergaitė, dar visai vaikas. Tokiais atvejais net sušuktas asmeninis „Valio!“ atrodo per maža padėka... Džiaugiuosi, kad tokios akcijos dėka galėjau susidurti su žmonių gerumu.
Labai smagu, kad turėjau galimybę prisijungti prie tokios akcijos, kuri buvo grynų gryniausias malonumas. Suteikusi daug daug teigiamų, nuostabių emocijų. Pradedant nuo linksmos atmosferos iki sutiktų žmonių šypsenų. Ir net nesvarbu, kad šalo rankos, kojos... Svarbu, kad jaučiuosi padariusi gerą, naudingą darbą.
Šiemet į Kaziuko mugę išsiruošiau turėdama vieną tikslą: įsigyti „Palankaus vėjo malūnėlį“, kuris baltais sparniukais sugautų žvarbų šiaurį ir paverstų jį visai kitokiu – geru, viltingu, palankiu vėju. O svarbiausia, kad šis spalvingas (kruopščiai rankomis numargintas) kūrinys – tai paramos ir palaikymo simbolis vaikams, susidūrusiems su netikėtai į jų gyvenimus atslinkusia liga.
Penktadienį (dieną prieš keliaujant į mugę) pamačius, kaip vėjas šiaušia damų kailinius ir pagalvojus apie sausakimšą senamiestį, į galvą atėjo mintis: o kamputy susigūžę, vėjo malūnėliai ūžia... Brr. Tačiau kitos dienos rytą panašias mano mintis išsklaidė Šventaragio gatvėje džiaugsmingais šūksniais pirkėjus pasitinkantys malūnėlių pardavėjai. Būrelis puikiai nusiteikusių žmonių kvietė praeivius nelikti abejingais ir prisidėti prie paramos mažiesiems. Tokių gerą nuotaiką skleidžiančių pardavėjų nemačiau visoje mugėje! Straksintys, mojuojantys, padrąsinančius šūksnius skanduojantys pardavėjai traukė mugės lankytojus, o įsigijusiuosius malūnėlį pasveikindavo plojimais ir skambiu „Valio!“. Džiaugiuosi įsigytu spalvingu malūnėliu ir jau laukiu kitų metų, kai Kaziuko mugėje vėl ims linksmai dūgzti „Palankaus vėjo malūnėliai“!