2025-12-12
Šį rytą fondo draugai iš Švedijos – Stefan ir Mia – su kilniu tikslu apkabinti kiekvieną vaiką, paliestą onkologinės ligos, jau septynioliktą kartą atvyko į Lietuvą. Persikėlę per Baltiją keltu, jie pasuko Kauno klinikų link.
Kauno klinikose Nykštukai aplankė vaikų onkohematologijos, gastroenterologijos ir kardiologijos poskyriuose gydomus vaikus. Kiekvieną sutiktą apkabino, dainavo, šoko ir stengėsi paskleisti šventinę nuotaiką.
Prieš poilsį, kaip ir kasmet, visi drauge užsukome apžiūrėti Kauno kalėdinės eglutės, kuri kasmet stebina savo grožiu ir įkvepia šventinę nuotaiką.
2025-12-13
Domantas 🧡
Šį berniuką vadinu Didžiuoju Mokytoju, įkvepiančiu mane ieškoti šviesos net klampiausios pelkės tamsoje. Vakar, tradiciškai kartu su svečiais iš Švedijos – Stefan ir Mia – aplankius Domantą, klausiausi jo pasakojimo apie kasdienybę ir visa esybe rieškučiomis sėmiausi jo optimizmo.
Prieš susitikimą Domantas pasidalino laukimu:
„Tradicijų nelaužome… Tokios žinutės sulaukiau praėjusią savaitę iš Editos. Tąkart jai atrašiau, kad gal neįtikėtina ir keista, bet tik startavus gruodžiui pagalvojau apie nykštukus. Man Kalėdų laukimas visada prasidėdavo nuo susitikimo su jais. Ir šiandien ta diena, kai galėsime apsikabinti. Šiaip be proto jaudinuosi ir truputį netgi stresuoju, kaip koks mažas vaikas 😅 Laukiu atvykstant!“
Susitikimus su Domantu kasmet dedu į sielos lentynėlę, kurią vadinu „tai, kas tikra“.
Ačiū, Domantai, kad galiu klausytis, žavėtis, mokytis. Iki kito susitikimo! Palankaus TAU vėjo!
2025-12-13
Su svečiais iš Švedijos, tęsdami jų viešnagę Lietuvoje, šiandien vidurdienį aplankėme Nykštukams jau gerai pažįstamą širdžių Kapitoną Jaunių. Išlipę iš automobilių, su šypsenomis puolėme vieni kitiems į glėbius – per metus be galo pasiilgta.
Jaunius kartu su broliuku Jurgiu linksmai šnekučiavosi su Stefanu ir Mia. Neapsiėjome be švediškų dainų, o ir varlytės šokis tradiciškai buvo sušoktas.
Atsisveikinome su šiltais jausmais ir vos juntamu ilgesiu, linkėdami palankaus vėjo. Neabejojame, kad palankus vėjas iš Švedijos pūs iki kitų metų.
2025-12-14
Šeštadienį, tęsdami viešnagę Lietuvoje, Nykštukai pasuko link Kirilo namų. Susitikimas su berniuko mama ir ūgtelėjusia sesute suteikė akimirką pasidžiaugti dar vienais bendrystės metais. Į Ivitos glėbį įdėjome šilčiausią apkabinimą ir sutarėme, kad stipriai jį apglėbusi ji parneš apkabinimą broliukui.
Šiandien – ypatinga diena apkabinti Kirilą ir pasveikinti jį 16-ojo gimtadienio proga 🎂
Linkime Kirilui šviesių kasdienybės akimirkų ir palankaus vėjo 💨
Šiltai dėkojame už kartu praleistas akimirkas ir bendrystę 🧡
2025-12-15
Vėlyvą šeštadienio vakarą svečiai iš Švedijos pasuko link Martyno namų. Po septynerių metų jie vėl pravėrė berniuko namų duris ir išvydo jau trylikametį paauglį.
Namai prisipildė jaudinančių susitikimo pokalbių – juk nesimatyta tiek metų. Iš nedrąsaus, daug išgyvenusio berniuko užaugo visai kitoks Martynas: smalsus, su savu požiūriu ir ateities svajonėmis.
Stebėti augančius vaikus – viena vertingiausių galimybių. Tai branginame ne tik mes, bet ir Stefan su Mia jau septyniolika metų atvykstantys į Lietuvą.
2025-12-16
Metai iš metų tęsdami misiją – perduoti Hörby (Švedija) mokyklos moksleivių supakuotas dovanėles Lietuvos vaikams, sergantiems onkologinėmis ligomis – sekmadienį Stefan ir Mia pravėrė Santaros klinikų Vaikų ligoninės Vaikų onkohematologijos centro duris.
Pirmiausia jie apkabino kiekvieną palatoje esantį vaiką – bendravo, šoko, linkėjo jaukių artėjančių švenčių, nesvarbu, ar jos bus pasitiktos namuose, ar ligoninėje.
Po apkabinimų pakvietė į kūrybinę veiklą – drauge dekoruoti eglutę ar briedį, kuris galbūt šv. Kalėdų naktį atgis ir vežimu atveš maišą svajonių .
Nuoširdų AČIŪ tariame žaidimų kambario auklėtojai Danutei, sekmadienį praleidusiai kartu su svečiais ir padėjusiai suderinti visas apsilankymo detales.
Esame neišmatuojamai dėkingi Nykštukams – Miai ir Stefanui – primenantiems, kad tikroji dovana slypi šiltame apkabinime, žodyje ir dainoje, jungiančioje dvi skirtingas šalis.
2025-12-18
Svečiai iš Švedijos viešnagę Lietuvoje baigė itin šiltu ir mielu susitikimu su Bazile. Susitikę džiaugėmės ūgtelėjusia mergaite ir jos sesute Bernadeta. Seserys Nykštukams rodė savo kūrybą – molio darbelius, piešinius. O Nykštukai, kaip ir kasmet, pakvietė susikibti rankomis ir pašokti šokį apie varlę, kuri neturi nei ausų, nei uodegos.
Išvykus iš mergaitės namų, netrukus mus pasiekė Kornelijos, Bazilės mamos, žinutė:
„Šis Adventas toks kupinas iššūkių, rodos, nėra kur įkvėpt ir iškvėpt, ir grojamiausia daina namie tampa „Big God“… Ištinka Nykštukai su visa komanda, ir pakvėpavus vaikų džiaugsmu ir laukimu imi išties Laukti ir Viltis To, kuris tikrai ateis. Kai vaikai susikalba su nykštukais skirtingom kalbom ir supranti, kad nėra jokių kliūčių Meilei, tada giliai nusilenki iš didelės padėkos Editai su komanda ir elnius miške palikusiems nykštukams, nes įkvėpi iki dvasios ir sielos atšakos Meilės, kurios sukurti žmogui neįmanoma, tačiau ji ateina per aplankiusius. Tik dėkoji ir dėkoji už viską nuo pačios ligos pradžios, kai kreipeisi į Labdaros ir paramos fondą „Rugutė“, kuris padėjo gydymu, vaistais, buvimu šalia, pilnu vaiko pastatymu ant kojų – absoliučiai visom reabilitacijom, terapijom, viskuo. Kokie žodžiai gali atverti tas duris į Tą žinojimą, ką Jie (fondas) mums suteikė?“
Šiltai dėkojame Bazilei, jos sesutei ir visai šeimai. Šia istorija užverčiame šių metų svečių iš Švedijos viešnagės apžvalgą.
Su dideliu ilgesiu lauksime kitų metų – ir vėl, būdami šalia Mia ir Stefano, mokysimės atjautos, tolerancijos ir pagarbos vaikui.