Džiaugiuosi matydama kiekvieno vaiko šypsnį, džiugias akis ir begalinį ryžtą pakilti iš ligos gniaužtų. Džiaugiuosi mūsų – suaugusiųjų – begaliniu atsidavimu ir viltimi, teikiančia mūsų gyvenimui gėrio sparnus…
Gerumas, supratimas, pagalba suteikia mūsų patiems brangiausiems žmonėms begalinę viltį, troškimą nugalėti ligą.
Džiaugiuosi, kad galiu su JUMIS tuo pasidalinti. Esate patys brangiausi žmonės, kurių dėka ir kiti, esantys šalia, sustiprėja…
Tik drauge, mes kuriame pasaulį sklidina tolerancijos, atsakomybės ir beribės meilės vaikams.Ačiū už pasitikėjimą.
Visada Jūsų ir su Jumis,
Edita
- Papildyta 2007-01-10
Beribės meilės, šilumos simbolis
Prie širdelės glaudžiasi triušis… vienoj rankutėj – kapsi vaistukai, kitoj – minkšta triušio letenėlė…
Vieną dieną Rugilė, pamačiusi meškutę rožiniu sijonėliu ir kaspinėlį – kovojančių su krūties vėžiu – simbolį, manęs paklausė: „Ką jie reiškia?” Kai paaiškinau, paklausiau dukrelės: „O kas galėtų saugoti vaikučius, sergančius piktomis ligomis?” Rugilė pažvelgė, šyptelėjo ir pratarė: „Triušis. Toks minkštas, ilgaausis, geltonas, kaip saulytė.”
Bėgo laikas, o aš vis puoselėjau svajonę – rasti tai, apie ką svajojo Rugilė…
Pasibaigus TV3 projektui „Lietuvos garbė“ sulaukiau vyriausiosios redaktorės Rūtos Duobaitės skambučio: – „Edita, nulėk pasiimti triušiukų.“ Įėjusi į parduotuvę, tiesiog pakliuvau į „triušių spąstus” – į mane žvelgė ilgaausiai, žavingi triušiai. Tarsi prašyte prašėsi priglaudžiami… Aprengėme triušiukus – pasiuvom sarafanus, išsiuvinėjom geltoną saulės spindulėlį. Įnešėm savo šilumą, jaukumą ir meilę.
Kol siuvom, iškilo problema – mažųjų draugų gerokai daugiau, nei triušių. Padėti suskubo LR ambasada Švedijoje.
Visada Jūsų,
Edita
Triušiai jau pasiekė vaikučių namus. Tikiu, kad jie tapo ligoniukų Draugais.
