Tarp kasdienių darbų ir rūpesčių kartais sustoji dėl vienos trumpos žinutės. Žvelgi į besišypsančią mažąją draugę Kamilę, skaitai: „Kamilė prašė perduoti, kad kėdės tobulos ir patogios“. Tada nejučia imi šypsotis.
Pirmiausia širdį sušildo žinia, kad Kamilė tik trumpam užsuko į dienos stacionarą ir netrukus vėl galės bėgti šokinėti per balas. O kartu ji primena, kaip svarbu ieškoti pačių geriausių sprendimų, kad vaikai ligoninės aplinkoje jaustųsi patogiau, saugiau ir jaukiau.
Kai didelė gyvenimo dalis prabėga ligoninės palatoje, svarbūs tampa ne tik vaistai ir gydymo procedūros. Svarbios ir spalvos, ir patogumas, ir aplinka, kuri bent trumpam leidžia nukreipti mintis nuo pypsinčių infuzijos aparatų.
Miela Kamile, linkiu, kad dienų, kurias tektų praleisti ligoninėje, būtų vis mažiau, o vasaros nuotykių, juoko ir šokinėjimo per balas – kuo daugiau.