RUGSĖJIS – vaikų, sergančių onkologinėmis ligomis, palaikymo, begalinės meilės ir… prisiminimų mėnuo.
🎗️ Auksinis kaspinas – tai ne simbolis.
🎗️ Tai vaiko vardas, jo gydymo kelias. Tai – viltis.
Šį mėnesį pasaulis nusidažo auksu – kad primintų apie vaiko gyvybės vertę. Primintų apie vaikystę, kurią sustabdė baltos palatų sienos ir gydymo grafikai. Primintų apie artimuosius, kurie sapnuoja paprastus dalykus – rytą be skausmo, naktį be baimės. Primintų, kad už kiekvieno auksinio kaspino – vaiko veidas, svajonės ir troškimas gyventi.
Rugsėjis – tai ne statistika. Tai jautrios istorijos:
❤️ Kai jaučiame trečią kartą į gydymo kelią grįžusios Lieputės rankas, apsivejančias kaklą.
❤️ Kai stebime, kaip pildosi Kornelijos svajonė – užaugus sugrįžti į skyrių ir apkabinti gydytoją.
❤️ Kai žavimės Lukrecija – be vienos galūnės, bet su nenumaldomu noru laimėti.
❤️ Kai jau negalime paimti už rankos Karolinos ir kitų vaikų, bet vis dar jaučiame širdimi.
Pasaulyje aukso spalva šviečia tam, kad šios istorijos būtų matomos. O mes – švelniai ir tyliai – einame šalia. Dieną po dienos. Eikime kartu – kad nė vienas vaikas neliktų vienas.