Spalio 3-iąją dalyvavome mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Nuo sėkmės istorijų iki naujų iššūkių vaikų onkologijoje ir hematologijoje“.
Tai buvo išskirtinai prasmingas ir įtraukiantis renginys, leidęs pažvelgti į visą vaikų onkohematologijos kelią Lietuvoje – nuo pirmųjų žingsnių iki šių dienų pažangiausių gydymo strategijų.
Ypatingai įsiminė prof. L. Ragelienės pasidalintos istorijos apie pirmuosius žingsnius kuriant vaikų hematologijos sritį. Ši patirtis kėlė begalinę pagarbą ir nuoširdų susižavėjimą – tiek už žinias, tiek už atsidavimą, drąsą pradėti nuo tuščio vadovėlio lapo, kai nebuvo nei aiškių gairių, nei bendros gydymo praktikos.
Trys valandos prabėgo akimirksniu, beklausant pranešimų apie ūminės limfoblastinės leukemijos personalizuotą gydymą, balansavimą tarp gydymo veiksmingumo ir saugumo – t. y. pastangas mažinti ilgalaikį gydymo toksiškumą vaikams, apie solidinių navikų gydymo iššūkius, visapusišką hemostazės sutrikimų priežiūrą.
Taip pat su dideliu susidomėjimu klausiau apie ambulatorinės grandies reikšmę vaikų onkohematologijoje – apie tai, kaip idealizmas susiduria su realybe ir kodėl ši sritis reikalauja ne mažesnio dėmesio nei stacionarinis gydymas.
Džiaugiamės, kad galėjome būti tarp tų, kuriems rūpi, jog vaikas, susidūręs su onkologine liga, gautų pažangiausią tuo metu pasaulyje prieinamą gydymą – efektyvų, saugų ir individualizuotą.
Nuoširdžiai dėkojame organizatoriams, pranešėjams ir visiems dalyviams – už susistemintas žinias, optimistiškai nuteikiančias gydymo kreives, pasidalytą patirtį ir įkvėpimą tęsti „Rugutės“ kelią – vaikams, su vaikais ir dėl vaikų.
