Labdaros ir paramos fondas „Rugutė“

Vaikams apie ligą

Šeima ir draugai

Kai susergi, dažnai supranti, kiek daug žmonių tavimi rūpinasi: tėvai, seneliai, broliai, seserys, dėdės, tetos, pusbroliai, pusseserės, draugai…
Šeima ir draugai

Kai kurios naujienos gali būti bauginančios, kol apie jas daugiau nesužinai ir nepripranti. Tokios yra ir naujienos apie vėžį. Ar buvai kada valtyje ar laive ant bangų? Ten būna labai neįprasta ir neramu, pagrindas po kojomis netvirtas. Gali net supykinti. Bet po kiek laiko organizmas prisitaiko ir atrodo, kad taip ir turi būti. Tavo šeima ir draugai irgi turi priprasti prie minties, kad tu sergi piktybine liga. Jiems, kaip ir tau, irgi prasiveržia daug jausmų. Iš pradžių gali būti nejauku ir keista, tačiau praėjus kuriam laikui ir sužinoję apie ligą daugiau, jie pripras kaip ir tu.

Tėvai
Tavo tėvams sunku susitaikyti su tuo, kad sergi piktybine liga. Tėvai paprastai mintyse būna susiplanavę, kokia bus vaikų ateitis. Jie įsivaizduoja, kad jų vaikai bus sveiki ir laimingi, o jie galės pasirūpinti bet kuo, kas atsitiks. Tėvai galvoja, kad galės apsaugoti savo vaikus nuo baisių dalykų ir skausmo. Tačiau ši liga visa tai pakeičia.
 
Net jei jau kurį laiką jauteisi blogai, tėvams didelis smūgis sužinoti, kad sergi piktybine liga. Jie reaguoja įvairiai. Kai kurie verkia, kiti būna liūdni ir užsidarę. Kurį laiką jie negali tuo patikėti ir kartoja, jog tai neteisinga. Jie turbūt nori pagriebti tave ir pabėgti, bet to nedaro, nes turi tavim pasirūpinti, o tai reiškia – leisti tave gydyti.
Broliai ir seserys
Brolis ar sesuo yra žmonės, kuriuos tu pažinojai visą gyvenimą. Tu su jais žaidi ar mušiesi, galbūt daliniesi kambariu ar dviračiu. Sužinoję, jog sergi vėžiu, jie taip pat išgyvens stiprius jausmus. Tau esant ligoninėje, tėvai dažnai būna su tavimi, o jie lieka su seneliais ar aukle. Įsivaizduok, kaip jaustumeisi, jei matytum tėvus verkiančius ir nuolat einančius į ligoninę. Turbūt jaustumeisi išsigandęs ir susirūpinęs. Jei būtum labai mažas, galbūt net galvotum, kad jie nebegrįš. Arba galvotum, kad tėvai su sergančiu broliu ar sese važiuoja į kažkokią ypatingą vietą, linksminasi.
 
Įsivaizduok, kaip jaustumeisi, jei matytum tėvus grįžtančius iš parduotuvės su dovanomis, kurios skirtos ne tau. Arba jei visi kaimynai, mokytojai bei vaikai iš mokyklos nesiliautų klausinėję apie tavo sergantį brolį ar sesę, tačiau neklaustų, kaip tu pats jautiesi…
 
Sergančio piktybine liga broliai ir seserys irgi išgyvena sunkų laikotarpį. Jie negauna dėmesio ir dovanų, yra pasiilgę savo tėvų, nes jie nuolat ligoninėje su tavim. O kai grįžti namo pasveikęs(-usi), su glėbiu dovanotų žaislų, jie gali pavydėti, jaustis atstumti ir pikti.
 
Jie gali neišdrįsti tėvams pasakyti, kad jaučia liūdesį, išgąstį ar pavydą. Net jei pasakytų, tėvai gali tiesiog atsakyti, kad jie „turi būti stiprūs“ arba kad „nustotų skųstis“. Tėvai turi skirti daug dėmesio tau: duoti vaistų, matuoti temperatūrą, užjausti ir t.t. Net jei visi šeimoje tai supranta, vis tiek sunku.
 
Keletas patarimų kaip vėl suartėti su broliu ar sese:
– dalinkis gautomis dovanomis;
– telefonu arba laišku papasakok, kas vyksta ligoninėj;
– kartu pažaisk, padėk padaryti namų darbus;
– nesinaudok savo liga, kad tau būtų skiriama daugiau dėmesio ar kažkokių nuolaidų;
– gražiai elkis ir bendrauk.
 
Kartais, kai blogai jausiesi, gali būti sunku suprasti, kodėl tėvai skiria tiek dėmesio tavo broliui ar sesei – juk jie neserga! Tačiau tavo tėvų pareiga yra rūpintis visais šeimos nariais.
Seneliai
Seneliai, kurių anūkas(-ė) serga piktybine liga, turi dvigubai daugiau rūpesčių. Jie rūpinasi ne tik dėl anūko, bet ir dėl savo vaiko (tavo mamos ar tėčio). Jie dažnai galvoja, jog neteisinga, kad jie, būdami seni, tebėra sveiki, o mažas anūkėlis serga. Juk paprastai būna atvirkščiai.
 
Seneliams geriau jaustis padeda daugiau informacijos. Jie gali nežinoti, jog daugumai vaikų vėžio rūšių atrastas veiksmingas gydymas. Jie gali prisiminti apie prieš daugelį metų nuo šios ligos mirusį draugų vaiką ir nežinoti, kad nuo to laiko atsirado daug gerų vaistų, kurie tikrai padeda
Draugai
Daugelis vaikų turi geriausią draugą. Tai žmogus, su kuriuo tu mėgsti žaisti, pas kurį kartais nakvoji ir daliniesi slapčiausiomis mintimis. Turbūt jam tu pirmiausia praneši apie savo ligą.
 
Jis ar ji, apie tai sužinoję, gali reaguoti įvairiai:
– „Aš maniau, kad tik seni žmonės serga vėžiu“ (netiesa, kasmet juo suserga daugybė vaikų).
– „Ar tai reiškia, kad tu mirsi?“ (Ne, šiais laikais yra veiksmingų vaistų.)
– „Ar galiu nuo tavęs užsikrėsti?“ (Ne, ši liga neužkrečiama.)
– „Kada pasveiksi?“ (Priklauso nuo vėžio rūšies, gali paklausti gydytojo, kad žinotum, ką atsakyti.)
– „Ar tau nuslinks plaukai?“ (Galbūt, bet jie ataugs.)
 
Tavo draugui(-ei) gali kilti daugybė kitų klausimų. Galite skaityti šią knygelę kartu ir ieškoti atsakymų.
 
Būtinai palaikyk ryšį su draugu, kol gulėsi ligoninėje (skambink ar rašyk laiškus). Draugas tau galės papasakoti, kas vyksta mokykloje, kol tavęs ten nėra. Be to, žinodamas(-a), kaip iš tiesų jautiesi, neleis sklisti neteisingoms kalboms apie tave
Klasės draugai
Grįžti į mokyklą po gydymo ar tarp gydymo kursų gali būti tikras palengvėjimas. Tai reiškia, kad kažkas tavo gyvenime grįžta į senąsias vėžias. Iš pradžių gali būti šiek tiek keista, nejauku. Kai kurie vaikai pastebės tavo pasikeitusią išvaizdą, kiti pradės kitaip su tavim elgtis.
 
Kad įvairių nesusipratimų būtų kuo mažiau, gali kai ką padaryti dar gulėdama(s) ligoninėje:
– kai tik galėsi, paskambink ar parašyk klasės draugams ir informuok, kaip jautiesi, koks gydymas tavęs laukia (spindulinis, chemoterapija, operacija);
– pasiteirauk, ar nenorėtų tavęs aplankyti, užtikrink, kad to labai lauki;
– paprašyk, kad papasakotų apie naujausius įvykius mokykloje.
Draugai ligoninėje
Ar kada pagalvojai, kaip tampama gerais draugais? Paprastai draugais tampa žmonės, mėgstantys tuos pačius dalykus, užsiimantys ta pačia veikla, pavyzdžiui, kartu lankantys futbolo treniruotes ar kitą užsiėmimą, sėdintys viename klasės suole, kartu vedžiojantys šunį ir t.t. Draugu nebūtinai gali būti tas, su kuriuo visada norėjai draugauti, o tas, su kuriuo juokiatės iš tų pačių dalykų, skaitote tas pačias knygas.
 
Ligoninėje gulinčius vaikus sieja ta pati liga, panašūs išgyvenimai, procedūros. Skirtingai nei senieji tavo draugai, šie žino, ką reiškia vemti po chemoterapijos, jiems irgi nuslinko plaukai… Jie supranta, kaip jautiesi. Jų tėvai net gali susidraugauti su tavaisiais.
 
Draugystė su kitu vaiku, sergančiu piktybine liga, gali būti nuostabi ir tuo pačiu skausminga. Nuostabu yra tai, kad ji ar jis gali tave pralinksminti, paskaityti knygą, kartu pažaisti ar tiesiog palaikyti ranką, kai blogai jautiesi. Skausminga būna tuomet, kai tavo draugui darosi blogiau. Tuomet gali parašyti jam laišką apie tai, koks jis ypatingas, išvardyti, kaip tave yra prajuokinęs. Gali jį lankyti ir kalbėtis arba kartu pažiūrėti filmą per televizorių ar kompiuterį.
 
Greičiausiai tavo draugas pasveiks. Daugelis piktybinėmis ligomis sergančių vaikų atlaiko pačius sunkiausius išbandymus. Pasibaigus gydymui gali tekti išsiskirti, o gal liksite amžinais draugais. Taip kaip su suolo draugu mokykloje.
Turite idėjų kaip padėti sunkiai sergantiems vaikams ?

Parašykite mums