Labdaros ir paramos fondas „Rugutė“

Bendra informacija

Gydymo pabaiga

Paskutinė gydymo diena kelia ir džiaugsmą, ir baimę. Dauguma šeimų švenčia tablečių gėrimo ir įvairių procedūrų pabaigą, bet kartu šiek tiek bijo, kad nutraukus gydymą liga nepasikartotų. Rūpestis dėl atkryčio bendras visiems vaiko ligą išgyvenusiems tėvams. Dažniausiai liga neatsinaujina, o vaikas greitai atgauna buvusią fizinę ir psichinę sveikatą. Tačiau galimos ir užsitęsusios ar pastovios nepageidaujamos gydymo pasekmės.

Emocijos

Daugelis tėvų prisipažįsta, kad pasibaigus gydymui jautė panašų pasimetimą ir baimę, kaip sužinoję diagnozę. Po mėnesių ar metų praleistų stebint vaiko gydymą, jie nebežino, kas yra „normalus“ gyvenimas. Su vaiko liga ateina supratimas, kad likimas gali būti žiaurus ir nenuspėjamas. Gydymo metu jie jaučiasi saugūs, o jam pasibaigus vėl tampa pažeidžiami.

Paskutinė gydymo diena

Paskutinę gydymo dieną vaikas paprastai kruopščiai apžiūrimas, atliekamas kraujo tyrimas, rentgenograma ar kompiuterinė tomografija (priklausomai nuo naviko tipo). Gydytojas turėtų įvertinti gydymo efektyvumą, paskirti sekančios apžiūros ir tyrimų datą, informuoti apie galimus ilgalaikius gydymo šalutinius poveikius.

Atsisveikinimo ritualas
Kai kurios šeimos, paskutinę gydymo dieną, mėgsta rengti tam tikrus atsisveikinimo ritualus. Tai ypač svarbu mažiems vaikams, kurie didžiąją gyvenimo dalį praleido ligoninėje, nes padeda suvokti, kad tai tikrai baigėsi.
 
Keletas patarimų, kaip galite paminėti gydymo pabaigą:
 
– nusifotografuokite atsisveikinimui su ligoninės personalu ir prie pačios ligoninės;
– nufotografuokite vaiką, geriantį paskutinę tabletę;
– įteikite prizus pasveikusiam vaikui, jo broliams ir seserims;
– paprašykite gydytojo padovanoti vaikui „išgijimo sertifikatą“;
– leiskite vaikui išmesti visus užsilikusius vaistus;
– surenkite šventę namuose ar mokykloje;
– paskatinkite draugus ir giminaičius atsiųsti pasveikinimo atvirukų;
– išsiruoškite į kelionę ar pasiimkite atostogų, kad galėtumėte atšvęsti.
Kas yra normalu?
Po gydymo tėvai įsikimba idėjos, kad reikia grįžti į normalų gyvenimą, tačiau jie nebežino, kas yra „normalu“. Grįžimas į nerūpestingas dienas „iki vėžio“ neįmanomas, nes gyvenimas pasikeitė. „Normalu“ yra kintantis dalykas, skirtingas kiekvienai šeimai. Normalu yra tai, kas palaiko šeimą būti kartu, planuoti ateitį, spręsti iškilusias problemas.
 
Daugelis tėvų ir vaikų mėgsta kažkokiu būdu vėl grįžti į „vėžio pasaulį“, kad padėtų šiuo metu išgyvenantiems jų jau praeitą tragediją. Tai gali būti vadovavimas vėžiu sergančių vaikų stovyklai, finansinė pagalba įvairioms organizacijoms, konferencijų ar paramos grupių subūrimas, kaulų čiulpų ir kraujo donorystės skatinimas. Galimybės padėti kitiems yra pačios įvairiausios. Tačiau ne visos šeimos nori tame dalyvauti. Pilnai suprantamas ir noras palikti viską praeityje bei vengti sunkių prisiminimų apie ligą. Kiekvienas pasirinkimas yra gerbtinas.
Vėlyvieji nepageidaujami gydymo reiškiniai

Jų gali nebūti arba būti labai ryškūs. Vėlyviesiems nepageidaujamiems reiškiniams priklauso: endokrininės sistemos veiklos nepakankamumas, augimo atsilikimas, mokymosi sutrikimai, nevaisingumas, klausos praradimas, problemos su širdimi ar plaučiais, padidėjusi antrinių piktybinių navikų rizika. Svarbu išsiaiškinti, kokie atokūs šalutiniai poveikiai labiausiai tikėtini po gydymo, kurį gavo jūsų vaikas. Žinant, galima atidžiau stebėti, ar tai dar neprasidėjo. Kaip dažnai sakoma: „Tikėkis geriausio, lauk blogiausio“.

Rūpinimasis sveikata

Kiekvieno žmogaus sveikata labai priklauso nuo jo gyvenimo būdo. Sirgusiems vėžiu, sveikata reiktų ypatingai rūpintis. Svarbi sveika mityba, pakankamas fizinis aktyvumas, apsaugos nuo saulės priemonių naudojimas, viršsvorio mažinimas, alkoholio bei rūkymo atsisakymas, saugus seksas.

Turite idėjų kaip padėti sunkiai sergantiems vaikams ?

Parašykite mums