Išorinis kateteris yra ilgas, lankstus vamzdelis, kurio vienas galas įvedamas į dešinįjį prieširdį, o kitas galas lieka krūtinės ląstos išorėje. Vamzdelis driekiasi po krūtinės oda ir netoli raktikaulio patenka į vieną iš didžiųjų kaklo venų, kurios spindžiu pasiekia širdį. Kadangi chemoterapiniai vaistai, kraujo komponentai ir IV skysčiai leidžiami į kūno išorėje esantį vamzdelio galą, vaikas nejaučia skausmo. Kraujo mėginius klinikiniam kraujo tyrimui (KKT) ar biocheminiams tyrimams taip pat galima paimti per kateterį. Kasdien prižiūrint, išorinį kateterį galima palikti toje pačioje vietoje gana ilgą laiką.
Išoriniai kateteriai įvedami taikant bendrąją nejautrą. Kai vaikas užmigdomas, chirurgas padaro du mažus pjūvius: vieną – arti raktikaulio, virš taško, kur kateteris pateks į veną, o kitą – krūtinės ląstos srityje, kur kateteris išeis iš kūno. Kad kateteris neišslystų, šioje vietoje jis prisiuvamas prie odos. Aplink kateterį, ties ta vieta, kur jis išeina į paviršių, yra sintetinė manžetė, į kurią įauga kūno audiniai. Tai taip pat prilaiko kateterį ir padeda apsaugoti nuo infekcijos. Kuomet užgyja žaizdelės, kateteris vaiko aktyvumo beveik neriboja.
Kasdieninė priežiūra
Norint apsisaugoti nuo infekcijos ir krešulių susidarymo, svarbi rūpestinga išorinio kateterio priežiūra. Vietą, kur kateteris išeina iš kūno, reikia dažnai (kas antrą dieną ar bent kas savaitę) valyti, ant jos uždėti ir priklijuoti naują sterilų tvarstį. Kai kuriuose vaikų onkologijos centruose, aplink kateterį jo išėjimo vietoje uždedami maži antibiotikais impregnuoti diskai. Reikia dažnai tikrinti, ar ši vieta nėra paraudusi, patinusi arba šlapiuojanti. Norint išvengti krešulių susidarymo, tėvai ir vyresni vaikai mokomi praplauti kateterį heparino tirpalu. Įvairios įstaigos laikosi skirtingų rekomendacijų, kokiu dažniu tai turėtų būti atliekama. Ligoninės slaugytojos apmoko tėvus ir vaikus, kaip prižiūrėti kateterį.
Pavojai
Svarbiausios komplikacijos naudojant išorinį kateterį – infekcija (kraujyje arba įvedimo vietoje) ir krešulių susidarymas pačiame kateteryje ar kraujagyslėje, į kurią jis įvestas. Kateterio persilenkimas, pajudėjimas iš vietos arba išorinės kateterio dalies lūžis pasitaiko rečiau.
Infekcijos
Net ir geriausiai prižiūrint, infekcijos pavojus vaikams su išoriniu kateteriu yra gana didelis, ypač jei kraujo tyrimo rodikliai ilgą laiką būna žemesni nei norma. Dažnai praplaunant išorinį kateterį padidėja tikimybė, jog į jį pateks bakterijos. Daugelį infekcijų sukelia natūrali vaiko mikroflora, t.y. bakterijos patenkančios nuo odos, iš burnos ar virškinamojo trakto. Per kateterį jos patenka į kraujotaką. Dažniausias sukėlėjas – tai ant odos gyvenanti bakterija, vadinama Staphylococcus epidermidis (odos stafilokokas), tačiau taikant chemoterapiją ir kiti mikrobai gali sukelti infekcijas.
Infekcija įtariama, jei temperatūra viršija 38,5°C, parausta, patinsta oda ties kateterio įvedimo vieta ar skauda kateterio srityje. Norint nustatyti ligos sukėlėją kraujas paimamas iš kateterio ir atliekamas pasėlis. Gydymas pradedamas, kai tik įtariama infekcija, ir baigiamas, kuomet sužinoma, jog pasėlio atsakymas neigiamas. Jei pasėlis teigiamas, gydymas dažniausiai tęsiasi 10-14 dienų. Paprastai gydymas antibiotikais yra veiksmingas, tačiau kai kurie mikroorganizmai ant kateterio sugeba sudaryti bakterinę plėvelę, kurios neįmanoma sunaikinti, dėl šios priežasties kateterį tenka šalinti. Kai kurie gydytojai reikalauja, kad antibiotikais gydomas vaikas būtų guldomas į ligoninę, tuo tarpu kiti leidžia gydytis namie. Jei infekcija nepasiduoda gydymui, kateteris turi būti ištrauktas.
Krešuliai
Nepaisant kasdienės priežiūros, kai kada išoriniai kateteriai užsikemša ar užkreša. Jei kateteris užsikemša kraujo krešuliu, jį galima praplauti vaistais, ištirpdančiais krešulį. Tokiems vaistams priklauso aktivazė (kitaip – alteplazė, rt-pa), urokinazė ir streptokinazė. Jei kateteris užsikemša vaistų nuosėdomis (precipitatais), ištirpdyti kamščiui gali būti naudojamas druskos rūgšties tirpalas. Tai atsitinka gana retai, dažniausiai naudojant nesuderinamus vaistus tuo pačiu metu, arba ilgą laiką taikant intraveninį maitinimą.
Persilenkimai
Kai kada kateteris persilenkia dėl smailaus kampo, susidarančio patekimo į kaklo veną vietoje. Tokiais atvejais skysčiai patenka į kateterį, bet kraujui sunku ištekėti. Ir tėvams, ir slaugytojoms tenka gerokai paplušėti, išbandant įvairias vaiko pozas, kad kraujas ištekėtų. Kitas metodas – išmokyti vaiką vadinamojo Valsalvės manevro, t.y. pastenėti lyg tuštinantis, giliai įkvėpti, pakosėti ar pasijuokti.
Kateterio lūžis
Nors ir retai, kartais kateteris sulūžta. Jei įskyla ar lūžta kateterio dalis esanti kūne, kuomet jis nenaudojamas, į aplinkinius audinius patenka tik heparinas. Bet jei kateteris sulūžta, kai lašinami dirginantys chemoterapiniai vaistai, šie gali nutekėti ir pažeisti aplinkinius audinius. Išorinėje dalyje kateteriai taip pat gali lūžti. Jei taip atsitinka, užspauskite vamzdelį tarp lūžio vietos ir krūtinės, uždenkite steriliu marlės tamponu ir tuoj pat praneškite gydytojui. Kartais kateterį galima sėkmingai pataisyti.
Kiti svarbūs veiksniai
Išorinio kateterio tinkamai priežiūrai svarbi motyvacija ir organizuotumas. Vieta valoma, tvarstoma, o heparinas suleidžiamas, naudojant sterilią techniką. Tvarsčiai prie odos priklijuojami pleistru. Jei jūsų vaikas labai nemėgsta pleistrų ar yra jiems jautrus (verkia nuimant tvarstį, oda paraudonuoja ir suskeldėja), išorinis kateteris nėra geriausias pasirinkimas. Išorinis kateteris nuolatos primena apie vėžio gydymą ir keičia kūno įvaizdį. Ir tėvai, ir vaikas turi susitaikyti su mintimi, kad teks gyventi ir tvarkytis su vamzdeliu, išeinančiu iš krūtinės. Jis pastebimas po plonais drabužiais ar maudymosi kostiumu. Jei yra jaunesnių broliukų ar sesučių, kurie galėtų pastumti ar timptelėti kateterį, „Hickman“ ar „Broviac“ kateteris nėra tinkamas pasirinkimas. Iš kitos pusės, išorinis kateteris dažnai pasirenkamas todėl, kad nereikia adatų, naudojant visiškai neskauda. Tai labai svarbu mažiems vaikams ir visiems kitiems, bijantiems adatų bei skausmo. Pagal kai kuriuos gydymo protokolus, reikalingas dviejų spindžių kateteris (kiek didesnis vamzdelis, padalintas į 2 dalis). Tokiu atveju išorinis kateteris yra vienintelis pasirinkimas. Galiausiai, vaikams, kuriems reikalingas intraveninis gydymas ilgą laiką, ar kuriems planuojama kaulų čiulpų transplantacija, taip pat reikia išorinių veninių kateterių. Dėl išorinio kateterio ribojamas plaukiojimas, kaitinimasis pirtyje, kartais ir maudymasis vonioje ar po dušu.