„Paauglystė yra charakteringas, ryškus ir savitas gyvenimo tarpsnis. Tai perėjimas iš vaikystės į suaugusiųjų pasaulį, ryškių išvaizdos ir mąstymo pokyčių priėmimas, naujų tikslų ir atsakomybių įvaldymas. […] tai tikras asmenybės virsmas, išsiskleidimas, gyvybės užtaisas, kartu – ir jautrus bei pažeidžiamas metas.“ (Bernardinai.lt)
Žodžiu, būti paaugliu tikrai nelengva. Bet pabandykite įsivaizduoti, ką reiškia tokiame jautriai charakteringame gyvenimo tarpsnyje kovoti su onkologine liga, kuri kelia daugybę klausimų tiek pačiam pacientui, tiek jo aplinkoje esantiems žmonėms, kuri neretai pakeičia išvaizdą (tiesa, trumpam, bet labai drastiškai) ir taip visus pojūčius padaro dar aštresnius.
Štai tokioje paauglystės virsmų apsunkintoje kovoje didžiausia dovana yra TIKRAS draugas. Tai toks draugas, kuris yra šalia net kai baisu, liūdna ar pikta, kuris nebijo klausti ir ieškoti atsakymų, kuris kartu žvelgia į priekį ir mato galimybes, kuris jaučia, koks esi širdyje.
Negalime atsidžiaugti, kad tokią TIKRĄ DRAUGĘ turi mūsų Emilija. O šią nepaprastą draugystę puikiai atspindi mergaitės mamos žinutė: „Tikra draugystė Emilijos geriausia draugė Marija trumpai nusikirpo, kad palaikytų draugę.
Myliu jus, merginos!“
Marija, Emilija, palaikome jus ir didžiuojamės iki mėnulio ir atgal!