| Alogeninė transplantacija | – kito asmens (donoro) kaulų čiulpų ar kamieninių ląstelių transplantacija ligoniui. |
| Adenoma | – nepiktybinis navikas iš liaukinio audinio. |
| Adenokarcinoma | – piktybinis auglys iš liaukinio audinio. |
| Alopecija | – galvos plikimas bei plaukų slinkimas kitose kūno vietose dėl įvairių priežasčių, taip pat dėl chemoterapijos ar spindulinio gydymo. Plaukai paprastai atauga. |
| Anemija | – terminas nusako būseną, kai organizmui nepakanka eritrocitų ar hemoglobino (kuris yra eritrocitų sudedamoji dalis). Hemoglobinas nuneša deguonį iš plaučių į organizmo audinius bei ląsteles. Organizmui deguonis reikalingas energijai gaminti. |
| Antiemetikai | – vaistai pykinimui bei vėmimui slopinti, taip pat šių reiškinių profilaktikai. |
| Atipinės | – neįprastos, pakitusios ląstelės. Vėžys yra atipinių ląstelių dauginimosi rezultatas. |
| Autologinė transplantacija | – ligonio kaulų čiulpų ar kamieninių ląstelių transplantavimas jam pačiam. |
| Cista | – nepiktybinis navikas, pripildytas skysčio. |
| Citologinis ištyrimas | – mikroskopinis ląstelių ištyrimas, norint nustatyti, ar jos normalios ar pakitusios. |
| Baltieji kraujo kūneliai | – apsauginė organizmo sistema. Baltieji kraujo kūneliai kovoja su infekcija, gaudydami ir žudydami patekusias į kraują bakterijas. Gausiausia baltųjų kraujo kūnelių grupė yra neutrofilai. |
| Biopsija | – trumpa operacija, siekiant paimti mažą gyvo audinio gabaliuką, kurį tiriant laboratorijoje nustatoma, ar jame nėra vėžio ląstelių. |
| Chemoterapija | - vėžio gydymo būdas naudojant vaistus, užmušančius vėžio ląsteles ar stabdančius jų plitimą. |
| Chirurgas onkologas | – gydytojas, specialiai parengtas operuoti sergančiuosius vėžiu. |
| Chirurgija | – gydymas operuojant. |
| Diagnozė | – tai ligos nustatymas. Diagnozę gydytojai nustato, klausinėdami Jūsų apie jaučiamus požymius ar simptomus, taip pat atlikdami fizinį Jūsų organizmo ištyrimą, kartais darydami kitokius tyrimus. |
| Diarėja (viduriavimas) | – esti tuomet, kai asmuo tuštinasi daugiau kaip 3 kartus per dieną ir išmatos būna vandeningos (ne kietos). |
| Dietologas | – specialistas, galintis patarti Jums maisto ir mitybos klausimais. |
| Eritrocitai | – kraujo kūneliai, turintys hemoglobino, kuris nuneša deguonį iš plaučių į kitas organizmo vietas. Eritrocitai suneša ir anglies dvideginį (atlieką) iš viso kūno į plaučius, iš kur jis iškvepiamas. |
| Gerybinis | – nepiktybinis procesas (ne vėžys). |
| Gydymo protokolas | – dokumentas, kuriame išsamiai aprašytas vėžio gydymas. |
| Hematologas | – gydytojas, specialiai parengtas kraujo ligoms (pvz., leukemijai) gydyti. |
| Hormonai | – organizme gaminamos aktyviosios medžiagos, reguliuojančios įvairias organizmo gyvybines funkcijas. |
| Hormonoterapija | – kai kurių vėžio rūšių gydymas hormonais (kaip vaistais). |
| Imunoterapija | – vėžio gydymas pasitelkiant apsaugines organizmo savybes vėžio ląstelėms naikinti. |
| Injekcija | – vaisto ar kitokio tirpalo įšvirkštimas į kūną per įtaisytą į švirkštą adatą |
| Intraveninė (IV) injekcija | – tai būdas vaistui ar kitokiam tirpalui suleisti tiesiai į veną. Sistemą sudaro adata, įduriama į kraujagyslę, esančią ligonio rieše, rankoje ar krūtinėje; sujungtas su adata plonas vamzdelis ir pritaisytas prie jo maišelis su tirpalu. |
| Išgydymas | – kai visi vėžio požymiai išnyksta ir nėra tikimybės, kad ši liga atsinaujins. |
| Kamieninių ląstelių transplantacija | – vėžio gydymo būdas, panašus į kaulų čiulpų transplantaciją, tik šiuo atveju ligonis gauna kamieninių ląstelių. |
| Karcinoma (vėžys) | – dažniausiai pasitaikantis piktybinis navikas. Gali vystytis žarnyne, krūtyse, gimdos kaklelyje, plaučiuose, inkstuose, kiaušidėse, priešinėje liaukoje, odoje ar kituose organuose. |
| Kaulų čiulpai | – švelni masė (kaulų smegenys) didžiųjų kaulų viduje. Kaulų čiulpai gamina eritrocitus, leukocitus ir trombocitus. |
| Kaulų čiulpų transplantacija | – vėžio gydymo būdas, kai transplantuojamos sveikos kamieninės ląstelės, iš kurių susiformuoja nauji kaulų čiulpai. |
| Kombinuotas gydymas | – vėžiui gydyti taikomas daugiau kaip vienas gydymo būdas. Pavyzdžiui, chirurgija gali būti kombinuojama su spinduliniu gydymu arba su chemoterapija. |
| Konstipacija (obstipacija) | – nesituštinimas (vidurių užkietėjimas). |
| Lėtinis nuovargis | – didelio nuovargio ar silpnumo pojūtis. Tai dažna vėžio ar vėžio gydymo komplikacija. |
| Leukozė | – baltųjų kraujo kūnelių vėžys (baltakraujystė). |
| Limfoma | – limfinės sistemos piktybinis navikas. Šią sistemą sudaro blužnis, limfiniai mazgai ir limfagyslės. Per limfinę sistemą maisto medžiagos, deguonis ir vanduo patenka į organizmo audinių ląsteles. |
| Metastazavimas | – naviko ląstelių plitimas iš vienos kūno dalies į kitą per kraują ar limfą. |
| Navikas | – piktybiškai pakitusių ląstelių grupė. Navikas gali būti gerybinis (ne vėžys) arba piktybinis (vėžys). |
| Neutropenija | – būklė, kai nepakanka baltųjų kraujo kūnelių ir organizmui darosi sunkiau kovoti su infekcija. |
| Onkologas | – gydytojas, kurio specialybė – diagnozuoti ir gydyti piktybinius navikus. |
| Onkologas radioterapeutas | – gydytojas, kurio specialybė – taikyti sergantiesiems piktybiniais navikais spindulinę terapiją. |
| Patologas | – gydytojas, kuris tiria per mikroskopą audinių ląsteles ir nustato, ar jos yra normalios. |
| Pykinimas | – skrandžio negalavimas, sukeliantis pojūtį, kad turite išsivemti. |
| Piktybinis | – vėžinis |
| Poodinė injekcija | – kai švirkšto adata patenka po oda (kitaip negu intraveninė injekcija, kai adata duriama į veną). |
| Prognozė | – laukiamas ligos rezultatas. Jūsų ligos prognozė padeda atsakyti į klausimus: Ar galėsiu normaliai gyventi? Ar pasveiksiu? |
| Remisija | – vėžio požymių ir simptomų išnykimas. |
| Sarkoma | – piktybiniai navikai, atsirandantys raumenyse, kauluose ir kremzlėse. |
| Spindulinis gydymas | – kai aukštos energijos spinduliais, gaunamais rentgenoterapijos, gamaterapijos ar kitokiais aparatais, gydomas vėžys. |
| Transfuzija | – procedūra, kurios metu kraujas ar jo sudedamosios dalys patenka į organizmą per intraveninę (IV) sistemą. |
| Trombocitai | – ląstelės, padedančios susiformuoti kraujo krešuliams ir sustabdyti kraujavimą. |
| Vėžys | – bendrinis daugiau kaip 100 ligų pavadinimas. Vėžys – tai organizmo būklė, kai nenormalios ląstelės nekontroliuojamai auga įvairiuose organuose bei audiniuose. |
