Kiekvieno vaiko, išgirdusio žinią apie onkologinę ligą, gydymo planas yra individualus, dažnai reikalaujantis netikėtų sprendimų. Tai lemia ir tai, kad dažnai tokiais atvejais vaistai būna nekompensuojami, nors jų gydymo efektyvumas įvardijamas mokslinėse studijose.
Kai laikau rankose vaistus, kurie gali lemti sėkmę, visada apima tikėjimo jausmas kiekviena kapsule ar tablete. Ir visada sušnabždu, padrąsindama mažąjį pacientą: „Dar truputį… Tu gali…“
Apkabinu kiekvieną, remiantį „Rugutę“, atsisakantį gėlių per šventes ar kitaip dovanojantį be galo galingą saugumo ir bendrystės jausmą. Tik kartu mes galime kurti ateitį.