2012 metų spalio viduryje man buvo diagnozuota ūmi mieloblastinė leukemija. Gydymo metu jaučiausi įvairiai, kartais atrodydavo, jog aš visiškai sveika, energinga, bet, tikriausiai, dažniausiai jausdavausi silpnai, lyg energijos skalėje rodyklė sukinėtųsi tarp 1 ir 4. Gulint ligoninėje svarbiausia man buvo kasryt išgirsti iš gydytojos kraujo tyrimo rezultatus. Tai man buvo ypatingai svarbu praėjus porai savaičių po gautos chemoterapijos, nes tuomet jau pradėdavau svajoti apie namus.
Dabar išgirdus, jog kažkas susirgo onkologine liga, mane aplanko atsiminimai apie savo patirtį, man norisi paguosti ar bent palaikyti tą žmogų mintimis, pasakyti, jog viskas bus gerai, išgijęs Tu tapsi daug stipresnis. Kai sužinau, jog kažkas sėkmingai įveikė šią klastingą ligą, rodos, pajaučiu kažkokį ryšį jam, tuomet žinau, kad tikras kovotojas, nepasiduodantis, kovojantis iki pabaigos.
Susirgus ir įveikus onkologinę ligą pamačiau, kad visgi gyvenimas yra labai trapus, jį reikia išnaudoti, jį reikia gyventi. Kadangi dabar esu 12-okė, stengiuosi ateities profesiją pasirinkti tokią, kuri ateityje nebūtų lyg našta, noriu, kad darbas man teiktų malonumą, kad jį dirbdama turėčiau laiko ir noro užsiimti savo hobiais, mėgstama veikla, kad galėčiau keliauti ir pamatyti kiek įmanoma daugiau pasaulio. Man svarbu pasirinkti tokią ateitį, kuria galėčiau didžiuotis.
Vaikams, kurie šiandien eina gydymo keliu, noriu palinkėti stiprybės, kovingumo, didžiulio palaikymo. Noriu jiems priminti, kad nepamirštų savo šypsenomis nušviesti ligoninės koridorius, kad nereikia galvoti apie blogus dalykus, kasdien reikia galvoti ir visiems sakyti, kad Tu esi stipresnis už ligą ir anksčiau ar vėliau ją įveiksi, nes Tu esi kovotojas.
Gimtadienio proga ,,Rugutei” norėčiau palinkėti ir toliau su šitokiu užsivedimu daryti gerus darbus, surinkti dar didesnę nuostabiausių pasaulyje savanorių komandą, nenustoti skleisti gėrį, paguodą, pagalbą sergantiems vaikams, nenustoti tikėti tuo, ką darote ir, žinoma, likti visų širdyse amžinai.