Su „Rugute” aš jau dešimt metų! Susipažinome visai netikėtai per mano draugą Povilą, kuris gulėjo ligoninėje, tame pačiame skyriuje kaip ir aš. Ėjau aplankyti draugo ir pro langelį pastebėjau, kad pas jį palatoje yra svečių, todėl labai bijojau užeiti, bet išėjusi Edita užkalbino mane ir nuo tos akimirkos pradėjome bendrauti ir draugauti. Tada Edita su Dainoru išpildė mano didelį didelį norą turėti šuniuką, nors jis ir buvo žaislinis.
Su „Rugute” turėjau galimybę aplankyti Švediją ir Džiaugsmo šventę. 2009 metais, pasiūlius Editai, skridau į Turkiją atstovauti Lietuvai ir susitikti su tokio paties likimo vaikais iš kitų šalių. Žinoma, jau net trečius metus fondo dėka dalyvauju Lenkijoje vykstančioje „Onko-olimpiadoje“, kur smagiai praleidžiu laiką su visa „Rugutės” komanda, galiu išbandyti save, stipriai vieni kitus palaikome varžybose, susirandame naujų draugų.
„Draugų sala“ – laukiama šventė kiekvienais metais. Šiemet apsilankiau jau devintame renginyje! Dar prisimenu, kaip pirmaisiais metais vykau į renginį kaip dalyvė, nedrąsiai, bet su šypsena iki ausų, o jau dabar keletą metų atvykstu kaip savanorė. 🙂
Labai džiugu, kad turiu tiek daug prisiminimų su „Rugute”! Džiaugiuosi švęsdama dešimtmetį kartu. 🙂
