Kasdien galėčiau rašyti apie vaistus – geriamuosius, injekcinius, keičiamus iš vienos formos į kitą, skubiai ieškomus, Lietuvoje neregistruotus ar nekompensuojamus.
Šiandien lankydamasi vaikų onkohematologijos centre jau juokavau, kad jaučiuosi kaip tame posakyje: „kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių“, kaskart ieškodama tiesiausio kelio proskynos link.
Šį kartą mano rankose – vaistai, būtini Armando kelionei per ligą. Praėjusią savaitę jie pasiekė Kauno klinikų Vaikų onkohematologijos poskyrį.
Tad šiltai apkabinu kiekvieną remiantį fondą „Rugutė“. Ačiū už paramą. Už tai, kad atsisakydami gimtadienio dovanų, atidėdami kelionę ar neišgerdami rytinio kavos puodelio, JŪS nutiesiate tiltą nuo šiandienos į rytojų.
Už šiuos vaistus buvo sumokėta 1360 eurų.