Tyrimai ir įvairios procedūros reikalingi nustatant diagnozę, įvertinant ligos išplitimą, skiriant gydymą bei stebint atsaką į jį.
Pirmosios (diagnostinės) kaulų čiulpų aspiracijos tikslas – nustatyti, ar vėžinės ląstelės išplito į kaulų čiulpus. Vėliau aspiracija gali būti naudojama kaip sudedamoji gydymo dalis. Paprastai duriama į klubakaulio sparną, kuris yra iškart po oda ir turi didelį kiekį kaulų čiulpų. Kartais aspiracijai naudojamos ir kitos vietos, pvz., krūtinkaulis, blauzdikaulis. Įdūrus adatą, ištraukiama šiek tiek kaulų čiulpų. Dažniausiai prieš procedūrą vaikas užmigdomas, kartu naudojami vietiniai nuskausminantieji būsimo dūrio vietoje.
Tai maitinimo vamzdelio įvedimas per pilvo sieną į skrandį. Vamzdelio gale yra balionėlis, kuris neleidžia jam išslysti atgal. Procedūra reikalinga vaikams, kurie negali normaliai valgyti dėl rijimo sutrikimų ar ilgalaikio burnos, ryklės skausmo, taip pat praradusiems apetitą dėl ligos ar gydymo. Patyręs gastroenterologas procedūrą atlieka per 10 min. Jos metu vaikas būna bendroje nejautroje. Vėliau dar kelias dienas skiriami nuskausminantieji ir stebima, ar vaikas toleruoja maitinimą „per vamzdelį“. Kai vaikas vėl gali normaliai maitintis, vamzdelis ištraukiamas ir žaizda savaime sugyja per kelias dienas.
Tai greitas ir visiškai nekenksmingas tyrimas, leidžiantis apžiūrėti vidaus organus. Ant specialaus daviklio, skleidžiančio ultragarso spindulius, uždedama laidumą gerinančios želės ir vedžiojama po odą tiriamajame plote. Vaizdai stebimi monitoriaus ekrane.
Kai kurie chemoterapijai naudojami vaistai žalingai veikia širdies raumenį, sumažindami jo susitraukimo galią. Šis tyrimas paprastai atliekamas prieš pradedant gydymą, jo metu ir po jo, siekiant įvertinti pakenkimo laipsnį. Tyrimo metu vaikas paguldomas ant gulto, ant krūtinės ląstos užtepama laidumą gerinančios želės ir specialiu, ultragarso spindulius skleidžiančiu davikliu, vedžiojama po širdies plotą. Echokardiografo ekrane apžiūrimos atskiros širdies dalys, įvertinamas iš jos išstumiamo kraujo kiekis (taip vadinama išmetimo frakcija).
Tai greitas ir paprastas metodas piktybiniam augliui aptikti. Prieš procedūrą reikia nusirengti kai kuriuos rūbus, nusiimti papuošalus, galinčius iškreipti vaizdą. Jei tiriama krūtinės ląsta, vaiko gali paprašyti giliai įkvėpti ir kelioms sekundėms sulaikyti kvėpavimą. Tyrimo metu vaikui reikia trumpam ramiai pastovėti ar pagulėti. Norint pasilikti su vaiku toje pačioje patalpoje, reikia vilkėti specialų švininį apsiaustą, apsaugantį nuo radiacijos.
Šis rentgenologinis tyrimas gali būti atliekamas įtarus darinį šlapimą išskiriančioje sistemoje. Prieš procedūrą negalima valgyti. Atliekant tyrimą, į veną leidžiama speciali kontrastinė medžiaga ir daromos rentgenogramos. Kadangi kontrastinės medžiagos sudėtyje yra jodo, jam alergiškiems vaikams tyrimas nedaromas.
Procedūra atliekama dideliame įrenginyje, primenančiame tuščiavidurį ratą su gultu jo apačioje. Vaikas paguldomas ant gulto ir įvežamas į skylės vidų. Ten, ratui sukantis aplink vaiką, atliekama šimtai rentgeno „pjūvių“, kurie vėliau apdorojami kompiuteriu. Gauti vaizdai padeda įvertinti smulkiausius minkštųjų audinių pakitimus. Prieš procedūrą reikia nusirengti kai kuriuos rūbus, nusiimti papuošalus, laikrodžius. Esant reikalui, į veną suleidžiama specialios kontrastinės medžiagos arba liepiama jos išgerti. Jei tiriama krūtinės ląsta, vaiko gali paprašyti giliai įkvėpti ir kelioms sekundėms sulaikyti kvėpavimą. Labai svarbu, kad procedūros metu vaikas gulėtų ramiai. Maži vaikai, negalintys to padaryti, užmigdomi. Norint pasilikti su vaiku toje pačioje patalpoje, reikia vilkėti specialų švininį apsiaustą, apsaugantį nuo radiacijos.
Tyrimo metu, panaudojant magnetinį lauką, gaunamos erdvinės vidaus organų pjūvių nuotraukos. Prieš procedūrą reikia nusirengti kai kuriuos rūbus, nusiimti papuošalus, galinčius iškreipti vaizdą. Vaikas paguldomas ant gulto, kuris įvažiuoja į vamzdį. Prieš tyrimą ir jo metu kartais suleidžiamos kontrastinės medžiagos. Dirbdamas tomografas skleidžia nemažą triukšmą, todėl uždedamos ausinės. Maži vaikai bei sergantys klaustrofobija (uždarų patalpų baime), užmigdomi.
Kaulų skenavimas reikalingas konkretaus kaulo ar visos skeletinės sistemos būklės įvertinimui. Tyrimas dažniausiai atliekamas įtariant kaulų vėžį (osteosarkomą) ar nustatant metastazes juose. Procedūros metu vaikui duodama išgerti specialios radioaktyvios medžiagos, kuri iš kraujo patenka į kaulus. Maždaug po 2 val. atliekamas skenavimas.
Prieš 24-48 val. iki tyrimo, vaikui į veną suleidžiama specialios radioaktyvios medžiagos (pvz., galio ar jodo darinio), kuri susikaupia navikiniame audinyje. Norint apsaugoti skydliaukę, dieną prieš ir 3-5 d. po injekcijos, duodama gerti kalio jodido. Tyrimo metu vaikas paguldomas ir turi gulėti labai ramiai, todėl maži vaikai užmigdomi.
Kai kurie chemoterapijai naudojami vaistai žalingai veikia kvėpavimo sistemą, todėl tyrimas reikalingas jos veiklai įvertinti. Vaikui kuo giliau kvėpuojant į specialų vamzdelį, apskaičiuojamas įkvėpto bei iškvėpto oro kiekis.
Kai kurie chemoterapijai naudojami vaistai gali sukelti klausos sutrikimą. Tam, kad įvertintų klausos pokyčius, paskiriamas tyrimas, vadinamas audiograma. Tyrimo metu vaikas būna garso nepraleidžiančiame kambaryje, kad netrukdytų pašalinis išorinis triukšmas. Ant ausų uždedamos ausinės, per kurias girdisi vis stiprėjantis pypsėjimas ar balsas. Vaiko paprašoma duoti ženklą, kai išgirs kokį garsą (pakelti ranką ar paspausti mygtuką). Abi ausys tikrinamos atskirai. Audiogramos rezultatai paprastai parodomi kreivės pavidalu. Klausos susilpnėjimas matuojamas decibelais.
