Spindulinė terapija irgi padeda sergantiems vėžiu vaikams. Tačiau ji gali sukelti trumpalaikius nepageidaujamus reiškinius, o kartais ir nepraeinančius sutrikimus, kurie išryškėja praėjus mėnesiams ar net metams po gydymo. Gydytojai ir tėvai turi atidžiai apsvarstyti radiacinio gydymo naudą ir žalą
Spindulinė terapija, kitaip vadinama radioterapija, tai radiacinių spindulių naudojimas vėžinių ląstelių naikinimui. Specialiu aparatu tikslios dozės spindulių srautas nukreipiamas į reikiamą vietą. Gydymui naudojamos dozės matuojamos tam tikrais vienetais – grėjais (Gy) ar jų dešimtosiomis dalimis – centigrėjais (cGy). Spindulinis gydymas paprastai skiriamas tam tikrą laikotarpį, kiekvieną dieną, išskyrus savaitgalius. Jei švitinama dažniau nei kartą per dieną, skiriamos mažesnės dozės
Daugelis vaikų, ypač mažiausieji, švitinimo metu užmigdomi,nes tik tuomet vaikas ramiai guli. Tokiu atveju prieš procedūrą negalima valgyti ir gerti. Vaistai miegui skiriami per kaukę arba leidžiami į veną. Kol vaikas užmigdomas, tėvai gali būti šalia. Paskui, per spindulinės terapijos seansą, turi išeiti. Visa procedūra paprastai trunka apie 30 min. Po jos valgyti ir gerti galima iškart, kai vaikas tampa pakankamai budrus, kad rytų. Kartais, dėl migdymui naudojamų vaistų, gali atsirasti pykinimas. Tuomet, arba net to nelaukiant, skiriami antiemetikai (pykinimą slopinantys vaistai).
Prieš pradedant taikyti išorinį spindulinį gydymą, atliekama keletas rentgenogramų ir matavimų, kad tiksliai nustatyti sritį, kuri bus švitinama. Ji pažymima specialiu rašikliu ir šių žymių negalima nuplauti maudantis. Rašalui pradėjus blukti, jis vėl paryškinamas. Jei švitinama galvos sritis, žymės piešiamos ne ant odos, o ant kaukės.