Ilgamečiai labdaros ir paramos fondo „Rugutė“ draugai, Lenkijoje veikianti organizacija „Fundacja Spełnionych Marzeń“ („Išsipildžiusių svajonių fondas“), 2018 m. rugpjūčio 24-26 dienomis surengė septintąją „Onko-Olimpiadą“. Šio nuostabaus renginio dalyviais jau penktą kartą tapo onkologinę ligą įveikę vaikai iš Lietuvos, kurie turėjo galimybę savo jėgas išmėginti varžydamiesi su vaikais iš Slovakijos, Rumunijos, Ukrainos, Turkijos, Lenkijos.
Atstovauti Lietuvai vyko net 14 vaikų, o juos lydėjo pats geriausias palaikymo būrys – vaikų šeimos. Lietuvos atstovai varžėsi plaukimo (25 m ir 50 m laisvu stiliumi), lengvosios atletikos (bėgimo, šuolio į tolį, rutulio stūmimo, kamuoliuko metimo), šaudymo iš lanko rungtyse. Taip pat pirmą kartą jėgas išbandė stalo teniso ir badmintono rungtyse. Šiose žaidynėse lietuviai iškovojo 14 medalių: 6 aukso, 3 sidabro ir 5 bronzos!
„Onko-Olimpiada“ yra ne vien galimybė vaikams išbandyti savo sportinius gabumus tam tikrose sporto rungtyse, bet ir puiki proga susipažinti su kitų šalių vaikais, patyrusiais tuos pačius išgyvenimus. Naujos pažintys, begalė emocijų varžybų metu, visos komandos kartu praleistas laikas ir patirti nuotykiai bei visą žaidynių laiką tvyrantis vienybės jausmas dovanoja tiek patiems vaikams, tiek jų šeimos nariams pasitikėjimą, pasididžiavimą ir ryžtą eiti pirmyn.
Sugrįžę jaunieji sportininkai pasidalijo gūsiu patirtų įspūdžių:
Titas:
Ši kelionė į „Onko-Olimpiadą“ buvo įdomiausia iš visų trijų kartų, kai buvau šiame renginyje. Važiavau ne su tikslu laimėti, o su tikslu linksmai praleisti laiką. Ir tai padariau. Labai susidraugavau su keliais žmonėmis. Konkuravau su nuoširdžiais bei sąžiningais priešininkais. Ypač patiko M. Koperniko muziejus. Buvo įdomu pamatyti įvairius fizikos eksperimentus gyvai. Labai džiaugiuosi, kad turėjau progą vėl nuvykti į šį renginį! Ačiū „Rugutei“ ir „Onko-Olimpiada 2018“ organizatoriams.
Dovas (įspūdžius užrašė mama):
Dovui labai patiko „Onko-Olimpiadoje 2018“. Labiausiai patiko jam tai, kad susirado naujų draugų (susidraugavo su Nojumi) ir laimėjo medalių 🙂 Dabar laukia, kada bus kokia proga, kada vėl galės susitikti su nauju draugu! 🙂
Vienas iš smagesnių ir linksmesnių jam dalykų šioje kelionėje, tai vienareikšmiškai buvo laisvalaikis ir žaidimai su Nojumi 🙂 Taip pat labai mėgavosi Varšuvos fontanų šokiu. Labai patiko Koperniko muziejuje.
Kai paklausiau Dovo, „ką tokio svarbaus tau davė Olimpiada?“, jis atsakė, kad „dalyvavau“ 🙂 Labai džiaugiuosi šiuo sūnaus atsakymu! Nors Dovas laimėjo du aukso medalius, iš kurių vienas tikrąja to žodžio prasme buvo iškovotas, aš labai džiaugiuosi, jog vertina patį dalyvavimą, nors žinau, kad nelaimėjęs labai liūdėtų. Kaip pats sakė, sunkiausia buvo du dalykai: tai laukti savo eilės varžybose ir per generalinę repeticiją bei ne repeticiją laikyti ir nešti „Onko-Olimpiados“ vėliavą. Ir pridūrė: „yra labai sunku, kai nežinai, ką ir kada daryti“. Kai išgirsti vaiką, kažką panašaus sakant, nusišypsai. O įsigilinus supranti, kad žodžiai yra paprasti ir labai teisingi. Dovas nuo mažumės stebino tuo. Mes labai džiaugiamės šiuo „kovotoju“. Jis mūsų „aukso medalis“ :))
Labai dėkojame „Rugutei“ už galimybę dalyvauti, būti kartu, taip pat už galimybę „laimėti kartu“ 🙂
P. s. Noriu pasidalinti, kad „Rugutė“ suteikė galimybę beveik pusę metų iš 1.5 metų gydytis namie, kadangi gavo ir kompensavo didžiąją dalį vaistukų, kurių mums reikėjo. Mes laimingi, kad mūsų keliai susitiko :)) Mes daug kartų šioje kelionėje tarėm „Ačiū“ varžybų organizatoriams, o pats didžiausias, galbūt tik išjaustas, buvo skirtas tau, Edita!!! Tu esi DALIS mūsų kovų! Laimė yra kovoti su tavimi kartu :).
Gustė:
Onko-olimpiadoje dalyvavau pirmą kartą. Net neįsivaizdavau, ko galiu tikėtis iš šios kelionės. Kėlimasis anksti ir važiavimas iki Varšuvos autobusu išvargino, bet jau pirmieji įspūdžiai Lietuvos ambasadoje atpirko visą nuovargį. Prasidėjus olimpiadai pamačiau, kaip visi vieni kitus palaiko, serga už juos, nepaisant to, kad vos prieš porą dienų nežinojo vienas kito vardo. Olimpiados uždarymo diskotekoje, tikriausiai, visi turėjome gerą laiką ir dar labiau susidraugavome vieni su kitais. Viską apibendrinant, kelionė buvo linksma, įdomi, kupina įspūdžių, naujų draugų, nuotykių ir tiesiog nuostabi ir už viską galiu dėkoti „Onko-olimpiados“ organizatoriams ir „Rugutės“ fondui, nes be jų ši kelionė net nebūtų įvykusi.
Gustas:
„Onko-olimpiadoje“ dalyvavau antrą kartą. Todėl tokio didelio įspūdžio, kaip pirmąkart jau nebuvo. Ir mūsų palaikymo komanda šį kartą nebuvo tokia azartiška ir triukšminga. Gal todėl, kad visus vargino didelis karštis.
Dalyvavau dviejose rungtyse. Prizinę vietą pavyko užimti tik vienoje. Gavau bronzos medalį už šuolį į tolį. Bėgimo rungtyje sekėsi, bet ne taip gerai, kaip norėjau. Smagiausia buvo pamatyti visus pažįstamus ir į varžybų galą atvykusį Igną, palyginti šią olimpiadą su 2016 metų. Vakarėlis su vaišėm ir linksmu koncertu buvo pats smagiausias. Valgėm, šokom ir dūkom.
Koperniko muziejus šįkart man patiko labiau nei prieš du metus ir paliko didesni įspūdį. Ačiū Editai ir Dainorui.
Agnė:
Ši kelionė į „Onko-olimpiadą“ buvo nuostabus nuotykis ir puiki galimybė susitikti su senais draugais. Pirmąją dieną dalyvavau šuolio į tolį ir bėgimo rungtyse. Antrąją dieną nedalyvavau ir palaikiau savo draugus, kurie atstovavo Lietuvai. Vakare išėjome pasivaikščioti po Varšuvos senamiestį per lietų, nes mes „juk ne cukriniai esam“ ir mums nebaisus joks lietus. Vienas iš įsimintinų dalykų buvo apsilankymas Koperniko muziejuje. Koperniko muziejaus bandymai leido sužinoti naujų dalykų apie fiziką, chemiją ir biologiją. Uždarymo šventė buvo nuostabi. Šokome, kiek galėjome ir grožėjomės įspūdingais fejerverkais. Labai AČIŪ už galimybę vėl sudalyvauti „Onko-olimpiadoje“. Didelis AČIŪ Editai, Dainorui ir savanoriams, kurie padėjo mums.
Darius:
Olimpiadoje dalyvavau pirmą kartą, todėl nerimavau dar prieš išvykstant. Kelionė buvo labai ilga, todėl truputį pavargau. Pirmiausiai nuvykome į LR ambasadą Varšuvoje. Mus vaišino picomis ir saldumynais, parodė patalpas, kur savaitgaliais renkasi vaikai mokytis lietuvių kalbos. Nusifotografavome su darbuotojais.
Kitą dieną buvo olimpiados atidarymas ir lengvosios atletikos rungtys. Mūsų apranga buvo labai ryški ir graži, todėl patiko eiti eisenoje su kitais vaikais ir nešti Lietuvos vėliavėlę. Bėgime ir šuolyje į tolį medalių neiškovojau, bet labai nedaug trūko. Liūdėjau. Vakare aplankėme Varšuvos senamiestį, matėme spalvotus fontanus.
Antrą varžybų dieną varžiausi badmintono rungtyje. Čia man pasisekė ir iškovojau sidabro medalį. Labai palaikė sirgalių komanda. Buvo labai gerai! Vakare mūsų laukė staigmena – Shantel koncertas, šokiai ir labai gražūs fejerverkai. Tikiuosi dar kada nors sudalyvauti olimpiadoje. Labai pasiilgau Nojaus, Dito ir Dovo.
Dariaus brolis Ignas:
Į varžybas važiavau palaikyti brolį Darių. Čia susipažinau su įvairaus amžiaus vaikais. Lietuvių komanda buvo labai linksma ir draugiška. Vaikščiojom po senamiestį, valgėm labai labai skanius ledus. Brolis laimėjo medalį, todėl labai džiaugiausi.
Ditas (įspūdžius užrašė mama):
Šiemet olimpiadoje buvo visko: džiaugsmo, ašarų ir nuoskaudų, bet vainikavo aukso medalis už šaudymą ir nenupasakojamai įspūdingi fejerverkai. O atsisveikinimui su Lenkija – Koperniko muziejus, kuriame visada pritrūksta laiko 🙂 ir nindzių iššūkis prekybos centre 🙂 Bendrai pasakius – viesulas pramogų.
Norim su Ditu padėkoti „Rugutės“ komandai už galimybę dar kartą patirti tas emocijų pilnas dienas, visai komandai už draugiškumą ir darnumą, savanorėms lenkėms, atletikos treneriui Lukui Dzimidui ir šaudymo lanku treneriui Vladui Šigauskui už mėnesį intensyvių treniruočių, Močiutei už pagalbą Ditui vykstant į treniruotes. O Ditui aš noriu padėkoti už jo atkaklumą. Noriu padėkoti savo žiogeliui už tą džiaugsmą, kurį man dovanoja. (Sekundę… tuoj paklausiu, ar Ditas nori padėkoti… man… 🙂 Sakė nežinantis, bet stipriai apkabino ir pasakė, kad mane myli 🙂 Sutikit – tai didžiausias įvertinimas.) Didžiuojuosi juo, jo treniruočių darbu, kai reikėjo įkalbinėti neiti į treniruotę per karščius, kad neperkaistų. Trys atletikos, trys šaudymo užsiėmimai per savaitę! Dirbo vaikis iš peties. O kai stengiesi, tai ir pasiseka! Toks mūsų šių metų šūkis olimpiadai. Myliu Tave, Ditai. Ačiū Tau, kad esi toks, koks esi. Tu puikiai įveikei širdgėlą ir liūdesį, nepasidavei, kai teisėjai iš esmės pakeitė šuolio rungties sąlygas ir visai neblogai nušokai. Stebėjausi su nerimu, bet ir džiaugiausi Tavo užtikrintumu, kad sušaudysi pirmai vietai. Kaip nekantravai greičiau paleisti strėles. 84 iš 90 taškų! Tu šaunuolis! Nesustok! Tikėk savimi ir eik į priekį!
Interviu televizijai žurnalistė Dito klausė, kas patinka olimpiadoje. Jis pasakė: sportas, draugai, pokalbiai apie kompiuterinius žaidimus ir būsima diskoteka 🙂 Visai nesinori kalbėti apie ligas. Ir džiugu, kad Ditas gali žengti per gyvenimą su šypsena. Daug ko mokausi iš jo: nesismulkinti nereikšminguose dalykuose, daugiau šypsotis, išdykauti, smalsauti. Savotiškai augu su juo iš naujo.
Jauduliai rimsta, gyvenimas grįžta į kasdienybės režimą. Bet olimpiados atgarsiai atminty išnyra ir sužiba, kaip rasos lašeliai saulėje. Dienos, praleistos renginyje – didelis sprogimas smagaus veikimo, o prisiminimai – smagūs žiburiukai kasdienybei sušildyti. Dideliausias AČIŪ! Laukiam naujų „Išpildytų svajonių žaidynių 2020“!
Justina:
„Onko-olimpiadoje“ dalyvavau jau trečią kartą. Jaudulį jaučiau jau išvažiavus iš Vilniaus. Žinojau, koks smagus laikas laukia joje. Pasiekus Varšuvą, kaip visada, aplankėme ambasadą, kurioje pasitiko ambasados darbuotojai. Jie aprodė ir papasakojo apie darbus, vykstančius ambasadoje. Pirma olimpiados diena pasitiko maloniu karščiu. Nors nepasisekė laimėti medalio, aš nenusiminiau. Išbandyti jėgas su kitais dalyviais buvo smagu. Antrą dieną buvo smagu stebėti ir palaikyti draugus, atvykusius kartu iš Lietuvos, kurie laimėjo ne vieną medalį. Ačiū už smagiai praleistą laiką visiems organizatoriams, vertėjams ir savanoriams, kurie buvo kartu visą olimpiados laiką.
Nojus:
AČIŪ, kad galėjau dalyvauti sporto žaidynėse. Man patiko varžybos, fontanai ir ledai. Susipažinau su naujais draugais Ditu ir Dovu . Dar labai patiko pagalbininkė iš Varšuvos, nežinau vardo, su akiniais 😊 Ir aišku, diskoteka ir Dovo šokis 😉 Norėčiau pakartoti. AČIŪ. Viltė: Buvo labai gera ir malonu susipažinti su daug naujų, šiltų žmonių, gera pabūti su tais, kuriais jau esu bendravusi, gera su jumis susitikti ir vėl, mano šeimyna! Labai patiko nauja patirtis varžytis, stengtis ir tobulėti, taip pat patiko Koperniko muziejus, bei labai skanūs ledai Varšuvos senamiestyje! AČIŪ AČIŪ AČIŪŪ!
Alanas:
Į „Onko-olimpiadą“ važiuoju antrą kartą. Kelionė autobusu buvo puiki. Pirmiausia, aplankėme Lietuvos ambasadą Varšuvoje, ten buvome svetingai sutikti, maloniai pabendravome su joje dirbančiais lietuviais. Po to atvykome į sporto universitetą ir buvome apgyvendinti šalia esančiuose bendrabučiuose. Kitą dieną ėjome į didelį stadioną, kur vyko olimpiados atidarymo ceremonija. Šį kartą man teko garbė nešti Lietuvos vėliavą, buvo labai šaunu, jaučiausi puikiai! Po atidarymo prasidėjo varžybos. Buvau pasirinkęs dvi rungtis – rutulio stūmimą ir plaukimą. Iškovojau du sidabro medalius ir esu labai laimingas. Buvo puiki kelionė. Esu dėkingas Editai, Dainorui, organizatoriams ir visam nuostabiam ir draugiškam kolektyvui. Ačiū! 🙂
Emilija:
Ši „Onko-olimpiada“ buvo man antroji. Laukiau jos su jauduliu. Geros emocijos užliejo einant stadionu su Lietuvos komanda. Dalyvauti rungtyse buvo nelengva, bet palaikymo komanda buvo pati geriausia. O didžiausias džiaugsmas buvo laimėti bronzos medalį. Taip pat buvo smagu susitikti su senais gerais draugais ir susirasti naujų draugų Ačiū už suteiktą galimybę dalyvauti!
Egidijus:
Buvo nedrąsu, nes nieko nepazinojau. Tačiau labai viskas patiko! Ypač norėtųsi ten dar sugrįžti…
Egidijaus tėtis Jaroslav:
Tiek daug vaikų! Taip gera į juos visus visus buvo žiūrėti ir žinoti, juk jie jau NUGALĖTOJAI! Ačiū už galimybę pabūti tarp jų!
Dėkojame fondo „Fundacja Spełnionych Marzeń“ vadovui Tomasz Osuch
už kvietimą penktą kartą dalyvauti žaidynėse „Onko-Olimpiada“.
Ačiū už sportinį ryžtą ir šypsenas vaikų veiduose!
Dėkojame Lietuvos Respublikos ambasados Lenkijoje patarėjui Artūrui Valioniui
bei ambasados darbuotojams už svetingumą ir dėmesį jauniesiems sportininkams.
Dėkojame lietuvių grupės kuratorėms – Dorota Śnieg, Alicja Majewska,
Katarzyna Lepianka, Urszula Dźwilewska
už rūpestingą pagalbą varžybų metu ir „sirgimą“ už kiekvieną Lietuvos sportininką.
Tariame nuoširdžiausią ačiū fondo savanoriams Dariušui ir Santanai
už neišmatuojamą pagalbą.
Ačiū Linui už fotografijose įamžintas valios ir ryžto kupinas kovų akimirkas.
Nuoširdžiai dėkojame IĮ „AKA Baltic“ už Lietuvos trispalves, kurios plevėsavo žaidynių
stadione ir palaikė Lietuvos sportininkų komandinę dvasią.
Dėkojame Šalčininkų autobusų parkui už saugią, patogią ir tolerantišką kelionę.
Tariame ačiū reklamos agentūrai „Septynios natos“ , UAB „Ivega” ir Ko
ir UAB „Sporto fėja“ už sportininkų ir palaikymo komandos aprangą.
AČIŪ visiems už draugystę! Iki 2020 metų!