Matuko ir lapiuko draugystė ❤️
Dar praėjusiais metais dalijomės šilta istorija apie dviejų Vaikų onkohematologijos centre gydomų vaikų – Jorio ir Luknės – draugystę su minkštais „Bukowski“ lapiukais.
Viskas prasidėjo nuo vieno rudeninėje dekoracijoje įkurdinto Lapino, kurį pamilo abu vaikai. Noras kiekvienam padovanoti po tokį draugą nuvedė net iki JAV. Sužinojusi, kam skirti žaislai, „Bukowski Bears“ komanda pasirūpino, kad lapiukai pasiektų jų laukiančius vaikus. Taip užsimezgė graži draugystė, kuri tęsiasi iki šiol.
Šį rudenį mus pasiekė dar viena „Bukowski Bears“ siunta. O praėjusį ketvirtadienį, dalyvaudama „Mėgintuvėlis LT“ edukacijoje, išgirdau dar vieną šypseną sukėlusią istoriją. Matuko mama, rodydama nuotraukas, pasakojo apie sūnelio draugystę su tuo pačiu Lapinu, ir vėl įsitaisiusiu rudeninėje dekoracijoje. Žvelgiau į nuotraukas ir šypsojausi – didysis Lapinas buvo kone tokio pat ūgio kaip Matukas. O juk tokį draugą norisi apkabinti, prie jo prisiglausti, pasiimti su savimi…
Prisiminiau, kad ką tik atkeliavusioje siuntoje yra du mažesni lapiukai. Tad jau kitą dieną nuskubėjau pas Matuką su vienu iš jų.
Tokiomis akimirkomis „Rugutės“ veikla man dovanoja ypatingas gijas – ryšio, artumo ir meilės. Tą dieną mintyse vis sugrįždavau prie Lapės žodžių iš „Mažojo princo“: „Tu pasidarai amžinai atsakingas už tą, ką prisijaukinai.“
Kartais atrodo, kad tai mes laikome vaikus savo glėbyje. Tačiau tiesa dažnai yra kita. Tai jie laiko mus – savo šypsena, artumu, besąlygišku pasitikėjimu.
Ne, tai ne Matukas mano glėbyje.
Tai aš – Matuko glėbyje.
Myliu.