Vakar žvelgiau į jos nuotrauką virpančia širdimi. Koks nenusakomas jausmas – matyti taip sparčiai besistiebiančius vaikus, tarsi skubėtų pralenkti laiką, kuris buvo sustabdęs ir lėmęs įveikti sunkiausią gyvenimo kelionę…
Mažoji Liepa dukart ėjo leukemijos gydymo keliu. Antrojo gydymo pabaigoje mergaitei teko kopti į stačiausią viršukalnę – kamieninių kraujodaros ląstelių transplantaciją. Tai buvo 2024-ųjų ruduo, pareikalavęs visos įmanomos drąsos.
Šiandien iš nuotraukos žvelgia plačiai išskleidusi sparnus vaikystė, nepraradusi savo vėjavaikiško žavesio.
Palankaus vėjo, mažoji Drauge! Lai ligoninės koridoriai tampa tik trumpa stotele – pasidžiaugti ir dar plačiau išskleisti sparnus!