Labdaros ir paramos fondo "Rugutė" forumas

[mama Rita]

[Mantvydas]

Dangus, atimdamas iš mūsų taip mylimus mūsų mažuosius, kartais verkia iš gailesčio gedinčioms jų mamoms- žolę suvilgo skaudžios, pilkos debesų ašaros.Bet jos niekada nebus tokios sūrios, kokiomis verkia savo mažylio netekusi mama.
Kartais Dangus, atimdamas iš mūsų taip mylimus mūsų mažuosius, tyliai kužda atsiprašymo žodžius- medžių šakomis ir žole nuskrieja vėjo šuoras, kartu paliesdamas užverktą gedinčios mamos veidą, šnarėdamas jai į ausis švelnius Dangaus atsiprašymo žodžius.Bet niekada tie Dangaus pasiuntinio- vėjo- atnešti atsiprašymo žodžiai nebus tokie meilūs, kokiais savo mamytę apdovanodavo jos mažylis.
Kartais Dangus nori paguosti gedinčią mamą ir prašo jos pakelti akis aukštyn- lyg tolimi būsimos susitikimo su savo mažyliu šventės pranašai, padangėse užsižiebia žvaigždynų fakelai.Jie niekada nebus tokie švytintys, kokiomis švytinčiomis buvo išėjusio mažylio akys.
Bet- būkime kantrios, leiskimės guodžiamos Dangaus.Leiskime vėjui šluostyti mūsų ašaras, šnabždėti atsiprašymo žodžius, skliautams- uždegti iškilmingus žvaigždžių fakelus...Nes kažkur Ten, tarp tų iškilmingų fakelų, laukia mūsų išėję vaikai.Juk vieną kartą ateis diena(o gal tai bus tyli, iškilminga naktis...), kuomet laiko pilnatvėje Dangus palinks prie mūsų ir pajusime kviečiantį savo mažųjų angelų apsikabinimą. Tai bus amžinos susitikimo šventės pradžia.
Ir tik tuomet suprasime, kaip labai mus Dangus mylėjo,nes dabar matome tik kančią ir ilgesį laiko erškėčiuose, o tuomet pamatysime tikrą, amžiną laimę kartu su savo mažaisiais angelais, suprasime, kad niekada iš tiesų nebuvome išskirti, kad mūsų angelai- tarsi nuostabūs gėlių žiedai, o mes- sėklos, iš kurių tie žiedai pakilo. Mus visada tvirtai jungė Meilė ir Dangus.

[Mantvydas]

Tai ne mūsų vaikai miršta, kentėdami ir bijodami. Tai mes, mamos, mirštame ir bijome už juos. Jų sielos, kaip gražiausi žiedai, skleidžiasi Dangui, o mes liekame čia, žemėje- tamsiame ilgesyje ir geliančiame skausme.Taip, kaip lieka kviečio grūdas, sėjėjo įmestas į žemę. Jis niekada nepamato aksominio, žalio želmenėlio, kylančio į žydrynę. Jo dalia- tamsa ir šaltis. Ir vienas vienintelis kelias išsiveržti iš juodo žemės glėbio- atiduoti želmenėliui savo gyvybės syvus, savo meilę.O po to paleisti naują, žalią gyvybę aukštyn, į šviesą.Nes grūdas šviesos duoti negali.Gali tik Dangus..
Mums atrodo, kad per anksti mūsų želmenėliai mus paliko.Bet Dangus žino geriau.Tiesiog jau atėjo laikas jiems išvysti Šviesą.Jų tremties žemėje žiema jau baigėsi, ir atėjo Amžinos Meilės pavasaris.

[Mantvydas]

Kai eisi, mamyte, lankyti savojo mažylio kapelio, ir skinsi jam žydinčias gėles, pažvelk į jų žiedus. Tu juos išsirinkai ir nuskynei pačius gražiausius, sodriausius, kai kuriuos- dar neprasiskleidusius, nes tik tai, kas gražiausia, nori skirti savo mažajam angelui.
Taip pasielgė ir Amžinybė. Atėjo į Žemės Laiko sodą ir rinkosi tik tai, kas gražiausia, sodriausia, dažnai- dar net neprasiskleidę; dar tik nujausti galima, kad pasirinktas pumpuras kada nors taps nuostabiausiu žiedu...Ji išsirinko mūsų vaikus.Tikriausiai tik toks tyras, dar gerai neišsiskleidęs, grožis gali papuošti Amžinybę, jos nesutepdamas...

[inga]

Gražina, neturiu žodžių: tiesiog AČIŪ...
_________________
"Reikia nedaug, kad sukeltum šypseną, ir pakanka šypsenos, kad viskas taptų įmanoma." G.Cesbronas

[Mantvydas]

Ingute, tiesiog kalbu,kai sunku tylėti.Kai žodžiai veržiasi patys.Negalėjau jų sulaikyti.Džiaugiuosi, kad jie ne įskaudino, nuliūdino. bet suteikė jėgų.

[ema]

Be galo grazu. Tik kai skaitai tokias mintis supranti, kad gyvenimas tesiasi. Su skausmu, liudesiu, dziaugsmu ir spindesiu. tesiasi jis to mes norime ar nenorime.

[mama Rita]

Skaitau vaikučių istorijas ir džiaugiuos... Smagu dūšioj, kad kažkuriam mylimukui pagerėjo, kad visi tokie geranoriški ir viens kitą palaikantys...
Nežinau, ar čia tik man taip atrodo, kad šis lapkritis Rugutėj nuo pernykščio labai skiriasi? Pernai buvo girdėti daugiau liūdnų minčių ir padrasinimų kapstytis iš depresijų. Užtat šymet tiek čia daug optimizmo, džiaugsmu trykštančių įdėjų,... Šaunuoliai visi - ir kovotojai, ir palaikymo komandos

Perskaičiau padrąsinantį skaitymėlį sielai ir noriu su jumis visais pasidalinti:
"Ne visada yra kaip atrodo"

Du keliaujantys angelai sustojo pernakvoti turtingos šeimos namuose.
Šeima buvo gana šiurkšti ir atsisakė juos priimti nakvoti svečių kambaryje. Vietoj to angelams buvo duotas plotelis šaltame rusyje.
Kai ant kietų grindų jie pasiklojo gultus, vyresnis angelas pamatė sienoje
skylę ir ja užtaisė.
Kai jaunesnysis paklausė, kodėl, vyresnis atsakė:
"Ne visada yra taip, kaip atrodo“.
Kita naktį pora apsilankė labai neturtingo, bet paslaugaus ūkininko ir jo žmonos namuose.
Malonūs žmonės pasidalino trupučiu turėto maisto ir leido angelams miegoti jų lovoje, kad galėtu tinkamai pailseti.
Kitą rytą, tik pakilus saulei, angelai rado ūkininką ir jo žmoną graudžiai verkiančius. Vienintelė karvė, kurios pienas buvo vienintelis jų pragyvenimo šaltinis, gulėjo lauke negyva.
Jaunesnysis angelas susinervino ir paklausė vyresniojo, kodėl jis leido, kad taip atsitiktu:
- Juk pirmasis žmogus turėjo viską, o tu jam dar padėjai; antroji šeima turėjo labai mažai, bet noriai su mumis pasidalino, o tu leidai jų karvei numirti...
- "Ne visada yra kaip atrodo", - vyresnėlis atsakė.- Kai mes nakvojome rūsyje, aš pastebėjau, kad toje sienoje buvo lobis. Kadangi šeimininkas buvo didelis gobšuolis ir nenorėjo su mumis dalintis savo sėkme, aš užtaisiau skyle tam, kad jis nieko nerastu. Kuomet mes miegojome ūkininko lovoje, mirties angelas atėjo jo žmonos. Aš vietoj jos jam pasiūliau karvę... Ne visada yra taip, kaip atrodo".

Kartais būtent būna taip, kuomet kai kurie dalykai neišsisprendžia, kaip turėtu.
Jei turi tikėjimą, tau tiesiog reikia tikėti, kad kiekvienas rezultatas yra tavo naudai.
To gali kai kurį laiką nežinoti.....
Kai kurie žmonės ateina į mūsų gyvenimus ir greitai išeina.
O kai kurie tampa draugais ir pasilieka ... truputi,.... palikdami nuostabius pėdsakus mūsų širdyse...
Ir po to mes niekada nebūname tokie patys, nes esame radę gerą draugą!!!

Vakar diena yra istorija. Rytojus - paslaptis. Šiandiena yra dovana.
Štai kodėl tai vadinama dabartim!
Aš manau, kad tai nepaprasta - gyventi ir branginti kiekvieną momentą.
Tai nėra generalinė repeticija!
Visada šalia savęs laikyk savo mažąjį angeliuką
JIS YRA TAVO ANGELAS SARGAS, ATSIŪSTAS TAVE PRIŽIŪRĖTI.
TAI YRA YPATINGAS ANGELAS SARGAS...
Ar jauti, ar žinai, kad galbūt kaip tik dabar :
kažkas tavimi labai didžiuojasi
kažkas apie tave galvoja
kažkas tavimi labai rūpinasi
kažkas tavęs ilgisi
kažkas nori su tavim pasikalbėti
kažkas nori būti su tavimi
kažkas yra dėkingas už tavo paramą
kažkas nori laikyti tavo ranką
kažkas tikisi, kad viskas išsispręs laimingai
kažkas nori, kad tu būtum laiminga(s)
kažkas nori, kad ją/jį surastum
kažkas švenčia tavo sėkmę
kažkas nori tau padovanoti dovaną(!)
kažkas galvoja, kad TU ESI dovana
kažkas myli tave
kažkas žavisi tavo stiprybe
kažkas galvoja apie tave ir šypsosi
kažkas nori buti pečiu, ant kurio išsiverktum...

Eik savo keliu,o žmones tegu kalba ką nori! Viskas laiku ateina tiems, kurie moka laukti

Su meile!
Rita

[Ernesta pkp]

Perskaiciau ir susimasciau,keistas tas musu gyvenimas.Nesenei teko skaityti E.Mildazytes toki pasisakyma kuris ir priverte mane susimastyti.Viena karta eina zmogus per dykuma ir praso Dieva, buk geras padaryk kad atsirastu nors mazas upelis atsigerti,ir truputi paejes pamato stovi kitas zmogus ir pardavineja kaklaraiscius.Tas priejo pasiziurejo ir pagalvojo,kam man reikalingas kaklaraistis dykumoje,nusimine ir nuejo toliau.Dar nuejes kelis kilometrus pamato stovi baras pilnas gerimu ir maisto,bet prie duru kabo uzrasas ileidziama tik su kaklaraisciais.Tad ir mes manau,kita karta nezinome kodel taip nutinka.ko mes visai negalime pakeisti.

[Kristin]

As zinau, kad mazi vaikuciai, kurie virto angeliukais, gyvena taip pat kaip ir zemeje, zaidzia su savo megiamais zaisliukais, duksta, dziaugiasi...Ten nera asaru, jiems gera ten, tik va cia zmemeje ju issiilgusios mamytes ir teveliai liudi, sunku kai vaikai palieka tevus, turetu buti atvirksciai.....Stiprybes angeliuku ir besigydanciu vaikuciu teveliams

[Silmana]

Yra pasakojama istorija apie vieną mažą mergaitę, kuriai reikėjo atlikti operaciją.Prieš paguldant ją ant operacinio stalo, gydytojas pasakė jai:
- Prieš tai, kai tave išgydysime, mes tave paguldysime miegui.
Mergaitė pažvelgė į jį ir šypsodamasi atsakė:
- Jei jus paguldysite mane miegui, tuomet man reikia pasimelsti. Ji atsiklaupė ant kelių prie stalo ir pasakė:
- Viešpatie, aš einu miegoti ir meldžiu Tave išsaugoti mano sielą. Jei man teks mirti, prieš man prabundant, prašau Tavęs, Viešpatie, paimk mano sielą pas Save.
Vėliau tas gydytojas pasakojo, kad tą vakarą, pirmą kartą per trisdešimt metų, meldėsi!
Kiekvienas žmogus, koks jis bebūtų mažas, gali tarnauti Dievui malda. Trumpos maldos, trumpi žodžiai, trumpos giesmės, maži darbai kuriuos daro vaikai yra Dievo šlovinimas ir per šiuos dalykus vaikai atveda mus, suaugusius pas Dievą.
Iš www.jaunimui.com

_________________
Nesi atsitiktinis šiame pasaulyje, bet Dievo norėtas ir Jo besąlygiškai mylimas.

[anyta]

Jau senokai lankausi SUPERMAMOSE.Ten vis matau rubrikas "Svetimo skausmo nebuna".Tiesiod vsuomet bijojau prisiliesti prie sios temos-zinojau,kad tai labai skaudu...Bet isdrisau...radau Jus.Skaiciau ir raudojau...As pati uzauginau vaikus,jau turiu anukeliu.Labai suprantu visa tevu ir visu artimuju skausma.Siuo metu esu JAV,pavasari griztu,radau fondo adresa.Zadu suburti visu reemigravusiu i Lietuva moteru kluba,padeti Fondui,nes girdziu,kaip sugrize stresuoja,negali prisitaikyti Lietuvoj.Stibrybes Jums visiems ir dideles palaimos JUSU tokiame sunkiame kelyje

[laumike]

Laba diena.Kiekviena diena uzsuku i si puslapeli,seku visu vaikuciu istorijas,labai isgyvenu del kiekvieno,bet parasyti iki siol nedrisau,tiesiog pritruksta zodziu,minciu...
Nezinau,ar sitoje temoje rasau,bet norejau pasidalinti informacija,savais ispudziais.Dzukijoje,Panaros km. yra isikurusi "Pilnu namu bendruomene",ten dirba kunigas egzorcistas Valerijus Rudzinskas,uz savo veikla jis buvo apdovanotas "Lietuvos garbe 2007" nominacija "Metu pasaukimas".Kiekviena sekmadieni 3 val. ten vyksta "isgydymo misios",zmones plusta is visos Lietuvos.Nemoku nupasakoti zodziais,bet ten tikrai vyksta stebuklai,jeigu galima taip pasakyti.Siuo metu kunigas ruosiasi isleisti knyga su aprasytais zmoniu isgijimais.Kas tikite ir turite galimybe nuvaziuoti,tikrai verta.Bet kokiu atveju turesite puikias emocijas,nes ten labai grazi gamta,aplinkui dzukiskas pusynas,gaivus oras,pauksciu siulbesys.Auginamos ten ir ekologiskos vaistazoles,galima ju isigyti uz simboline kaina,be to busite pavaisinti zoleliu arbata su svieziomis bandelemis.Daugiau infomacijos galite rasti ir internetiniame psl. www.pnb.lt ,o jeigu Jus sudomino ir norite kazko daugiau paklausti,mielai Jums atsakysiu

[Mantvydas]

Ar žinote, mieli kapitonai, kad vakar buvo švenčiama mūsų vyriausiojo kariuomenės vado Archangelo Michaelio diena. Radome apie jį straipsnelį, siūlome perskaityti. Ir tolau narsiai kovoti. Vadas Mantvydas.
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles%2F85441

[jurgelis]

...Perskaičiau knygą "Mano sesers globėjas " Jodi Picoult. Gal , kas nors skaitė . Mane ta knyga taip sukretė . Gal todėl , kad pačios vaikelis serga .Trumpai , tai apie vieną šeimą , kurios viena iš mergaičių serga leukemija . Kaip sunku tėvams pasirinkti teisingiausią sprendimą.
Gerai pagalvojus , ko nori sergantys vaikai ogi labai paprasto dalyko , kad su jais elgtusi , kaip su sveikais . Kad jie galėtų daryti įprastus dalykus , kaip ir kiti vaikai .