Labdaros ir paramos fondo "Rugutė" forumas

[ievute]

as kalbu is skausmo, o ne is cinizmo. as nekalta, kad negaliu tureti vilties, kai matau, jog jos nera. as niekaip juk negaliu saves apgauti. as sneku apie susitaikyma. apie priemima to kas siunciama.
atsiprasau ir daugiau nesnekesiu.
_________________
Vaikystė yra skaistumo, džiaugsmo būsena, pilnatvės pojūtis, kad viskas yra gerai, pasaulis yra gražus, tu atėjai džiaugtis ir būti laimingas.

[mama Rita]

Aš renkuos tik tikėjimą. Nes tik jis suteikia viltį ir paguodą, kai gyvenimas daros nemielas. Pripažinkime, kad kur kas geriau regėti šviesą, negu būti aklam.
Vienas žymus transplantologas man sakė: Viskas Dievo rankose...
Kartais taip sunku protu suprasti posakį: "Tokia Dievo valia". Man po sūnaus netekties vienas kunigas pasakė: praeis daug laiko, metai, kiti, gal net dešims, kol tu suprasi kad Dievas nėra žiaurus ir tavo sūnaus mirtis nėra bausmė už kažką,...
Taigi - tik tikėjimas, tik viltis, tik šviesa

[ievute]

tai vat as ir sneku apie tai kaip gera butu viska suprasti dabar , o ne po desimt metu! kai tiek iskenteta...
_________________
Vaikystė yra skaistumo, džiaugsmo būsena, pilnatvės pojūtis, kad viskas yra gerai, pasaulis yra gražus, tu atėjai džiaugtis ir būti laimingas.

[Jolanta]

labas,

O jus nesuprantate kad reikia tyketi , yra daug zmoniu kurie isgyjo nes jie tykejo kad gali isgyti ir kad juos visus palaiko , palaikymas taip pat daug daug ka reiskia

[mama Rita]

Ievutė rašo:
as kalbu is skausmo, o ne is cinizmo. as nekalta, kad negaliu tureti vilties, kai matau, jog jos nera. as niekaip juk negaliu saves apgauti.

Brangioji, nereikia savęs apgaudinėti.
Tik pabandyk pačiuose blogiausiuose, juodžiausiose dalykuose paieškoti mažų pliusiukų.
Pvz, kai mano mažajam sūnui po kepenų biopsijos nustatė baisią ligą, kai sužinojom, kad nėra vaistų ir vienintelė išeitis tik kepenų persodinimas, kai sužinojau kad liko visai nedaug jei neatsiras donoras,...) tuo pat metu mano vidurinysis padarė avariją išgėręs, sudaužė ne savo mašiną, atsidūrė ligoninėje su dar dviem draugais (tuo pat metu tada blaškiausi tarp Santariškių ir Panevėžio ligoninių), ir kad neišprotėčiau ieškojau pliusiukų: na padarė avariją, bet užtat liko gyvas, na lūžo stuburo "čiuptuvėliai", bet užtat neprireikė operacijos ir jis vaikšto, nunešė pusę antakio, lūžo kaktos kaulas ir nosis, bet užtat akis liko nepažeista, per naktį ištvėrėm, klojom ledus, tad smegenų sukrėtimas praėjo be komplikacijų ir laimingai užbaigėm dvyliktą klasę, gavom atestatą,...
Kai gerai gerai paieškai, tų pliusiukų gali rasti visur, net ir ten, kur iš pirmo žvilgsnio tik juoda neviltis
Ir butinai užsuk čia, nes čia aplink tiek daug gerumo. Spinduliuokim gerį į aplinką.
Vienoj knygoj skaičiau, kad kaip saulės šviesa šviečia visiems vienodai, taip ir Dievo palaima sklinda visiems vienodai, svardu ją įsileisti į save. Savo pykčiu, nusivylimais, baime ir kitomis blogybėmis mes suformuojame apie save dvasinės tamsos lauką kuris atstumia Dievo palaimą.
Ramybės jums visoms, mielosios

[ievute]

Rita, labai jums aciu sito kaip tik man ir reikejo
_________________
Vaikystė yra skaistumo, džiaugsmo būsena, pilnatvės pojūtis, kad viskas yra gerai, pasaulis yra gražus, tu atėjai džiaugtis ir būti laimingas.

[ieva.l]

nezinojau i kuria tema rasyti, bet lb norejau paklausti..ka tik paziurejau filma "pries parskrendant i zeme"..ir norejau paklaust gal kas zinot kaip andrius..ar pasveiko?

[Edita]

[Galiorka Simona]

[Galiorka Jekaterina]

Višiškai pritariu Niekada nesuabiejojau kad nepasveiksiu...visada tikėjau ir tikėsiu...Važiuodama pasitikrinti net nesudvėjojau kad viskas bus gerai...Taip ir buvo!Tikėjimas labai daug duoda

[ievute]

tai tie kurie nepasveiksta per mazai tiki?
_________________
Vaikystė yra skaistumo, džiaugsmo būsena, pilnatvės pojūtis, kad viskas yra gerai, pasaulis yra gražus, tu atėjai džiaugtis ir būti laimingas.

[Lina (iš toli)]

Ups...

Simona, Jekaterina, Ligituk - jus musu sviesuliukai (ka ten sviesuliukai - SVIESULIAI!), jus musu SAULES! Labai jus mylim... (as net zodziu pritrukau).
Vakar Editukui ir sakau: as jas taip myliu, kad net nezinau, kaip tai parasyti

Ievute, ar jus is tikruju perskaitet, ka parase musu mergaites? "Tikejimas daug ka duoda". Pasveikimas yra ne musu valioje, taciau mes galime padeti Tikejimu. Netikejimas, abejones uzblokuoja kelia gerajai energijai.

Jus nesakote, kodel jus taip bandote mus visus "sustatyti i kampus" uz tai, kad mes tikime ir norime padeti tiketi, todel ir pokalbis toks gaunasi. Gal pasakykit, issiliekit - gal galesim suprasti...

Mergaites - prasome net nesusvyruoti! Mylim ir tikim kartu.

[Dainoros mama-Rita]

Labutis ,Visoms ir Visiems,
Manau,kad Ievutė neteisi,manydama,kad per mažai tikima,jei reikia išeiti...Dainora labai tikėjo,tikėjome mes visi...Ir gyvenome
Mūsų Mergytės -tikros Šaunuolytės-ir tai puiku. Juk ,kai niekuo netiki-be galo sunku gyventi.Taip,ne visi išliekam,bet TIKĖJIMO tuo negalima kaltinti...Džiaugiuosi už žengiančius į priekį,nulenkiu galvą išėjusiems,bet -toks ir yra gyvenimas-su savo skausmu ir didele VILTIMI...

[Edita]

[Dainoros mama-Rita]

Edituk,nepyk,
gripą paslėpiau po pele Bet labai jau noriu rašyti.Erika ruošiasi konkursams,tai kankina pianiną,o ne kompiuterį.
Kol ji grojo,aš greit parašiau.Ups