Labdaros ir paramos fondo "Rugutė" forumas

[inga]

Artėja Vėlines... Didėja mūsų, angeliukų mamyčių ir tėvelių, skausmas, liūdesys... Kartais norisi pasislėpti giliai kamputyje ir nieko negirdėti, nematyti, o kartais - be galo norisi bendrauti, ypač su vaikelius praradusiomis mamomis, kurios supranta viena kitą iš pusės žodžio, pasidalinti savo rūpesčiais ir džiaugsmais. Ar pritariate tam, Angeliukų mamytės?

"Kai vasara nubris rudens arimais
Pasibodėjusi plikais laukais,
Kai širdį gaubs bedvasis užtemimas,
Pasišnekėkime laiškais.

Pasišnekėkime ramiai. Juk laiko marios-
Visa žiema ir polaidis po jos.
Pabūkime savų minčių karaliais
Ir pasivaikščiokim laiškuos.

Pavargusių dienų šaltam pavėsy
Nelepins saulė spinduliais karštais
Ir jei tuomet kitaip neišgalėsim,
Pasišnekėkime laiškais.

Į juos sudėkim šilumą ir viltį,
Kai nieko nebeliks, gyvenkim jais.
Jeigu kitaip negalime prabilti,
Šnekėkimės, šnekėkimės laiškais..."

(Egle)
_________________
"Reikia nedaug, kad sukeltum šypseną, ir pakanka šypsenos, kad viskas taptų įmanoma." G.Cesbronas

[inga]

"GALBŪT JAUTIES LYG TA SALA

Galbūt jauties lyg ta sala,
Giliųjų vandenų apjuosta?
Gal gaubia gniuždanti tamsa?
Esi lyg užmirštas nutolęs uostas?

Tegul pajus tava širdis
Artumą angelo globėjo.
Ir prisimink: ne kartą jis
Tave ir guodė, ir padėjo.

Pasižiūrėk, kiek daug žvaigždžių
Ne vien tiktai ant Paukščių Tako...
Gal ne tamsiausia ši naktis kančių,
Kuri šį kartą tavo daliai teko?"

(R.Adomaitytė-Chabarina)
_________________
"Reikia nedaug, kad sukeltum šypseną, ir pakanka šypsenos, kad viskas taptų įmanoma." G.Cesbronas

[inga]

Šiandien nuo poetės Romualdos Adomaitytės-Chabarinos elektroniniu paštu gavau tokius žodžius:

"...O, kūdikėli,
mano džiaugsme, mano ašarėle!..
Aš mintimis glaudžiu tave prie liūdinčios širdies
ir gyvenu viltim -
mes susitiksim amžinybės žydinčioje pievoj,
kur angelas atneš tave ant mylinčių sparnų
ir sveiką, linksmą man tave paduos. Išties...
...aš gyvenu viltim anų - mums palaimingų, amžinų dienų...'

(R.Adomaitytė-Chabarina)

Tarsi mano mintis skaitytų... Didelis jai ačiū už palaikymą ir paguodą.
_________________
"Reikia nedaug, kad sukeltum šypseną, ir pakanka šypsenos, kad viskas taptų įmanoma." G.Cesbronas

[inga]

Liūdna... Kalbuosi pati su savimi šioje naujoje temelėje, net aidas neatsiliepia....
_________________
"Reikia nedaug, kad sukeltum šypseną, ir pakanka šypsenos, kad viskas taptų įmanoma." G.Cesbronas

[ema]

Ne viena , patikek ne viena. Gal ir neturiu teises cia kalbeti bet mano sirdis kalba su tavimi. Verkiu su tavimi, dziaugiuosi su tavimi ir liudziu su tavimi. Patikek labai tave suprantu. Labai labai tik neturiu zodziu kaip tave paguosti ir ar reikia mano uzuojautos??? Nezinau juk uzuojauta gali buti sunkiau nei paprasciausia tyla. O as kalbu tikrai kalbu. Ingute tai tu esi stiprepne nei bet kuri is musu kuri nepatyre tokio skausmo, kuri salia turim savo kaciukus ir visom jegom bandom juos uzstoti nuo darganos, vejo ir lietaus. Kiekviena vakara ziuriu i dangu ir ieskau ten Aliuko akiu. Kiekviena vakara ziuriu ir meldziuos uz ji. O jeigu labai rimtai as dar netikiu, kad jo nera. NETIKIU. Nors pats laikas butu tuom patiketi. Pats laikas. As irgi noriu padekoti poetei uz jos eiles jos tarsi gelas vanduo istroskusiai sielai.
Atleeisk jei be reikalo isikisau, bet tavo zodziai labai istrigo i sirdi.

[Laura]

Aš taip pat čia, kiekvieną dieną, kiekvienoj temelėj...

Nerašau, nes kažkaip keistai jaučiuosi. Galbūt, neatrandu savo vietos tarp forumo temelių. Aš nesu angeliuko mama, tačiau ši tema labiausiai kabina.

Su Vėlinėm neišvengiamai artėja ir brolio mirties metinės, vos kelios dienelės beliko. Prisimenu daug ką, kaip vakar. Atrodo galėčiau pasakyti, ką prieš metus veikėm, kiekvieną dieną, iki pat lapkričio 7. Kartais žiūriu nuotraukas ir atrodo viskas taip natūralu - jis ir toliau gyvena, atrodo, jau užaugo, išėjo iš namų, bet gyvena kažkur visai šalia. Ir šitoj vietoj geriausia sustoti, pasidėti nuotraukėles kitam kartui...
Nes iš tiesų, aš jo be proto pasiilgau, noriu pašnekėti, palaikyti jo ranką, pasijuokti kartu. Niekas nemoka taip prajuokinti, kaip mokėjo jis.

[inga]

[inga]

[inga]

"Tavęs nėra.
Tu išėjai į naktį,
Spalvotus
Išsinešdamas sapnus.
Dar nebuvau
Išmokusi netekti,
O tu ėmei
Ir išėjai į naktį,
Be gailesčio
Užtrenkdamas vartus.

Likau tik aš -
Ir netektis laukinė.
Nebegaliu
Surasti geluonies,
Kad pagaliau,
Išplėšus iš krūtinės
Ir trupinius
Surinkus paskutinius,
Galėčiau vėl išeit
Ieškot vilties."

(Eglė)
_________________
"Reikia nedaug, kad sukeltum šypseną, ir pakanka šypsenos, kad viskas taptų įmanoma." G.Cesbronas

[Svečias]

"...O pasakos nėra.
Tik rūmai,
Suskilę į kelias erdves,
Ir žodžiai...
Žodžiai, tarsi dūmai,
Kažkur prasklendę
Virš manęs..."

(Eglė)

[inga]

[inga]

Šiandien dienos žurnale "Ji" yra straipsnis "Gyvenimas - trapi dovana". Tai Juliuko mamos Editos išgyvenimai per pastaruosius metus, po to, kai Juliukas "išėjo"...
_________________
"Reikia nedaug, kad sukeltum šypseną, ir pakanka šypsenos, kad viskas taptų įmanoma." G.Cesbronas

[Mantvydas]

Inga, Tau rašo Gražina iš Vilniaus .Pasiilgau tavęs ir išdykėlio Martyno.Tikriausiai pameni, kaip jis su Mantvydu linksminosi Draugų saloje? Kaip, mieloji, gyveni, kaip einasi kursai? Suprantu, kaip tau sunku: mano Mantvydėlis taip pat nuo pradėjimo momento iš visų jėgų kabinosi į gyvenimą, ne kartą atrodė, kad kova baigta ir reikia grąžinti vaikelį Dangui.Tiesą sakant, aš jau buvau pasidavusi, bet nepasidavė pats vaikas ir gydytojai...Atrodo, kovą laimėjome, todėl taip norisi kažkuo padėti, tiesiog pabūti šalia tų, kurie tebekovoja.Patikėk, tai, kad Aliukas Danguje, dar nereiškia, kad mes jo netekome visam laikui.Tikiu, kad mažiukas stebi jus visus iš Ten ir ištikimai saugo.Pameni maldą:"Tikiu šventųjų bendravimą...".Vėlinės- tas laikas, kuomet labiausiai galime įsimąstyti į šiuos žodžius.Visi jie- Rytis, Kamilytė, Juliukas, Mantukas, Nikutė, Aliukas ir daugybė kitų dabar laimingesni už mus- tebekovojančius čia, šiame pasaulyje.Jie, tikiu, mato mus, todėl tepaslepia lietus ašaras ant mūsų veidų, te vėjas jas nudžiovina, kad tyro jų džiaugsmo netemdytų liūdesio šešėliai, laukiant mūsų, bepareinančių į ten, į Namus...

[Aida]

Stiprybės Angeliukų tėveliams. Tegul bus palaiminti Visi Šventieji. Savo širdelėje uždegu vėlinių žvakelę Visiems Angeliukams. O mums, likusiems čia, linkiu neprarasti vilties ir tikėjimo i amžinajį gyvenimą.

[inga]