 |
Labdaros ir paramos fondo "Rugutė" forumas
|
| Rodyti ankstesnę temą :: Rodyti sekančią temą |
| Autorius |
Pranešimas |
inga
Prisijungė: 2005 07 16
Pranešimai: 472
Miestas: Kaunas
|
 Parašytas: 11 Tr. 01,2006 4:05 pm Rašyti temą: |
 |
|
"Jei aš lemties knygas tvarkyčiau kaip geidžiu,
Tai perrašyčiau jas naujai nuo pat pradžių.
Aš liūdesį visai išginčiau iš pasaulio
Ir galvą išdidus iškelčiau lig žvaigždžių."
(O.Chajamas)
Ramybės ir santarvės Jums visiems šią liūdną dieną.
_________________
"Reikia nedaug, kad sukeltum šypseną, ir pakanka šypsenos, kad viskas taptų įmanoma." G.Cesbronas |
|
| Atgal į viršų |
|
 |
inga
Prisijungė: 2005 07 16
Pranešimai: 472
Miestas: Kaunas
|
| Parašytas: 11 Tr. 01,2006 4:07 pm Rašyti temą: |
|
|
"Vėlinės II
Iš tylos,
bedugnio ūko,
susikibę rankom,
žiūri
į daugybę
žiburėlių
buvę - guodę -
mylimi...
Įrėžti vardai
ir datos,
nuberti smėliu
takeliai - - -
O ant chrizantemų
tyliai
purškia
Vėlinių lietus..."
(Gulbinas)
_________________
"Reikia nedaug, kad sukeltum šypseną, ir pakanka šypsenos, kad viskas taptų įmanoma." G.Cesbronas |
|
| Atgal į viršų |
|
|
inga
Prisijungė: 2005 07 16
Pranešimai: 472
Miestas: Kaunas
|
| Parašytas: 11 Kv. 02,2006 5:31 pm Rašyti temą: |
|
|
"Nepakeliu tylos -
Garsios ir atgrasios.
Ji lyg nevykusio
Gyvenimo žymeklis.
Bandai pradėti
Viską nuo pradžios,
O prieš akis ir vėl
Tylos tarpeklis.
Nei peršokti gali,
Nei jo apeit,
Nei jo pastumti,
Ar pakeisti vagą.
Tylos tarpeklis
Šaukia - S V E T I M I,
Nors širdyje dar gyvas
Laužas dega.
Jame liepsnoja
Praeitis menka,
O už tarpeklio
Ateitis ne mano
Lyg siena stūkso
Gaudžianti tyla,
O aš prieš ją
Be jokio talismano."
(Eglė)
_________________
"Reikia nedaug, kad sukeltum šypseną, ir pakanka šypsenos, kad viskas taptų įmanoma." G.Cesbronas |
|
| Atgal į viršų |
|
|
inga
Prisijungė: 2005 07 16
Pranešimai: 472
Miestas: Kaunas
|
| Parašytas: 11 Kv. 02,2006 8:27 pm Rašyti temą: |
|
|
Perskaičiau straipsnį šiandienos "Panevėžio ryte" "Netektis motinos širdį atvėrė gėriui". Labai gražiai ir teisingai parašyta. Edita - nepakartojama asmenybė, ir to niekas negali paneigti.
O tas paminkliukas Rugilei - kažkas fantastiško! Mano fantazija ne tokia laki, tad net neįsivaizdavau, kad kapinėse gali būti kažkas tokio nuostabiai gražaus...
O aš kapinėse Aliuko kažkodėl nejaučiu... Bet vistiek ten dažnai einu, nes traukia... Uždegu žvakeles, pabendrauju mintimis su Aliuku, net lopšinę mintimis jam padainuoju (garsiai nedrįstu, nes žmonės žiūri kaip į išprotėjusią)... Žinau, kad JO ten nėra, tad visas savo mintis siunčiu į dangų, į žvaigždes.
_________________
"Reikia nedaug, kad sukeltum šypseną, ir pakanka šypsenos, kad viskas taptų įmanoma." G.Cesbronas |
|
| Atgal į viršų |
|
|
mama Rita
Prisijungė: 2006 09 14
Pranešimai: 271
Miestas: Panevezys
|
| Parašytas: 11 Kv. 02,2006 9:50 pm Rašyti temą: Pasidalinkime skausmu ir lūkesčiais... |
|
|
Skaitau jūsų, brangiosios, mintis ir verkiu kartu, ir džiaugiuos. Šios Vėlinės ir man pirmosios po sūnelio Justuko netekties. Dar tik du mėnesiai, o atrodo, jau taip seniai aš jo neturiu, jau taip seniai,... Tik pliušinis bezdžioniukas dar saugo mano berniuko kvapą - įkišu jo kailin nosį ir išsiraudu... Kai rinkomės pasimelst praėjus vienam mėnesiui, sesers sūnus Domas (turintis autizmo sindromą) pareiškė, kad reikia Justukui nusiūst dovaną (jei mums čia linksma, reikia kad ir jam danguj būtu linksma, kad jis žinotu jog apie jį galvojam). Išprašė mamos, kad jį nuvežtu į Babiloną, pats išrinko rausvą balioną su balandžiais ir širdele. Kai paklausiau, gal reikia ką nors užrašyti, jis parodė anglišką užrašą "Ailavju" ir pasakė, kad Justas mokėsi mokykloje anliškai, jis supras. Ir pridūrė, kad dabar jis (Domukas) bus pats geriausias iš pusbrolių.
Tą dien švietė saulė ir paleistas dangun balionas ėmė kilt, jis vis kilo ir kilo ir dingo dideliame baltame debesyje. Tai buvo kažkas tokio... - nemoku paaiškinti savo jausmų, nes iki to seserų mažieji sūnūs modavo kiekvienam baltam debesėliui - nes ten dabar gyvena Justukas...
O prieš kokią savaitę vienoje iš "Nusivylusių namų šeimininkių" serijų vienai iš herojų irgi buvo pasiūlyta išsakyti visas savo mintis mirusiam vaikui ir paleisti į dangų balioną...
Linkiu visoms andeliukų mamoms stiprybės
Rita iš Panevėžio |
|
| Atgal į viršų |
|
|
inga
Prisijungė: 2005 07 16
Pranešimai: 472
Miestas: Kaunas
|
| Parašytas: 11 Pir. 06,2006 6:55 pm Rašyti temą: |
|
|
Mano mintyse vis dar skamba Aleksiuko juokas, plojamos katutės, pamačius tėtį ir pilni džiaugsmo šūksniai "tėtė, tėtė"... Prisimenu, kaip jis mėgo "skaityti" knygeles, išmoko atsisėsti (klinikose vidury naties)... Stengiuosi prisiminti viską, kas buvo gera. Tačiau vis įslenka mintys apie jo patirtą skausmą - ir vėl byra ašaros... Liūdesį sukelia visi Aleksiuko daikteliai, bet juos tiesiog norisi matyti...
Kiek laiko turi praeiti, kad prisimintume tik tai, kas buvo gera? Kad prisiminimai keltų šypseną, o nes skausmą? Kažin kodėl man vis skaudžiau, nors laikas eina...
_________________
"Reikia nedaug, kad sukeltum šypseną, ir pakanka šypsenos, kad viskas taptų įmanoma." G.Cesbronas |
|
| Atgal į viršų |
|
|
Edita
Prisijungė: 2005 01 03
Pranešimai: 1635
Miestas: Vilnius
|
| Parašytas: 11 Antr. 07,2006 12:26 am Rašyti temą: |
|
|
| inga rašo: | Perskaičiau straipsnį šiandienos "Panevėžio ryte" "Netektis motinos širdį atvėrė gėriui". Labai gražiai ir teisingai parašyta. Edita - nepakartojama asmenybė, ir to niekas negali paneigti.
O tas paminkliukas Rugilei - kažkas fantastiško! Mano fantazija ne tokia laki, tad net neįsivaizdavau, kad kapinėse gali būti kažkas tokio nuostabiai gražaus...
O aš kapinėse Aliuko kažkodėl nejaučiu... Bet vistiek ten dažnai einu, nes traukia... Uždegu žvakeles, pabendrauju mintimis su Aliuku, net lopšinę mintimis jam padainuoju (garsiai nedrįstu, nes žmonės žiūri kaip į išprotėjusią)... Žinau, kad JO ten nėra, tad visas savo mintis siunčiu į dangų, į žvaigždes. |
Inga, aš vis pajuokauju, kad mums tuoj lieps išsikasti mažyle ir nešdintis iš kapinių  Tarp juodų paminklų pastatėme rausvo akmens paminkliuką, ant kapo visuomet daug keramikinių meškučių, triušiukų. Gerai, kad ilgapirščiai vis sumažina jų skaičių Kapavietės neapsodinu daugiametėmis gėlėmis, kad kiekvieną pavasarį, rudenį galėčiau sugalvoti kažką naujo. Šį rudenį baltas našlaites susodinau taip, kad gautųsi saulytė su spinduliukais. Visai nieko. Iki pat Vėlinių buvo balta balta... Pabandysiu uždengti, gal neiššals ir dar sužydės pavasarį... Man GERA savaip išprotėti. Tikiu, kad ir mažoji tam pritaria, kitaip išspardytų šikną, o tai tikrai pajusčiau Ir dainuoju prie mažosios kapo ir eilėraštį padeklamuoju - pusbalsiu , garsiai nešaukiu . Verkiu ir šypsausi. Ir ant tvorelės (ji plati) sukryžiavusi kojas sėdžiu. Ir kalbuosi su Rugute. Nors, kaip ir tu Aliuko, aš taip pat nejaučiu Rugutės TEN. Be galo mėgstu šį eilėraštį:
"Nelauk ir ašarų neliek prie mano kapo;
Ten nėr manęs.
Ten miego takas.
Dabar aš - gaiviai pučiantis pietys.
Aš - deimantinis sniego spindesys.
Aš - saulė, glostanti javus.
Aš - aksominis rudenio lietus.
Aš tavo ryto žvilgsny neramiam esu,
Kai paukščiai, tyliai sklendžiantys ratu,
Sparnus į dangų tiesia.
Aš - žvaigždėmis tau giedrą naktį šviesiu.
Prie mano kapo neraudok balsu;
Manęs ten nėr.
Aš čia esu." ( Anonimas)
Siūlau drąsiai dainuoti lopšines Aliukui Jei tik norisi. Juk tai tu išgyveni mylimo sūnelio netektį. Juk tau reikia kvėpuoti. Ir negalvok apie kitus. Dar... ir nuo manęs vieną lopšinę padainuok.
Myliu. Labanakt.
P.S. Šiandien radau straipsnį: http://www.info.lt/index.php?page=naujienos&view=naujiena&id=88051
_________________
Mes randame gyvenime tai, ką patys jam suteikiame. R. V. Emersonas |
|
| Atgal į viršų |
|
|
inga
Prisijungė: 2005 07 16
Pranešimai: 472
Miestas: Kaunas
|
| Parašytas: 11 Antr. 07,2006 5:23 pm Rašyti temą: |
|
|
Ačiū....  Būtinai ir nuo Tavęs lopšinę padainuosiu.
_________________
"Reikia nedaug, kad sukeltum šypseną, ir pakanka šypsenos, kad viskas taptų įmanoma." G.Cesbronas |
|
| Atgal į viršų |
|
|
ema
Prisijungė: 2006 04 24
Pranešimai: 51
|
| Parašytas: 11 Tr. 08,2006 4:18 pm Rašyti temą: pasidalinkime skausmu ir lukesciais |
|
|
| jei galima ir as sudainuosiu lopsin migdydama savo mazyli. mintyse ja skirsiu visiems jusu angeliukais. Juk nesvarbu kur dainuoji svarbu kas galvoje ir sirdyje, kokios mintys sukasi. Ar as neteisi? |
|
| Atgal į viršų |
|
|
inga
Prisijungė: 2005 07 16
Pranešimai: 472
Miestas: Kaunas
|
| Parašytas: 11 Tr. 08,2006 5:57 pm Rašyti temą: |
|
|
| ema rašo: | | jei galima ir as sudainuosiu lopsin migdydama savo mazyli. mintyse ja skirsiu visiems jusu angeliukais. Juk nesvarbu kur dainuoji svarbu kas galvoje ir sirdyje, kokios mintys sukasi. Ar as neteisi? |
Tu teisi 100%... Pasiilgau. 
_________________
"Reikia nedaug, kad sukeltum šypseną, ir pakanka šypsenos, kad viskas taptų įmanoma." G.Cesbronas |
|
| Atgal į viršų |
|
|
inga
Prisijungė: 2005 07 16
Pranešimai: 472
Miestas: Kaunas
|
| Parašytas: 11 Kv. 09,2006 4:20 pm Rašyti temą: |
|
|
Šiandienos žurnale "Moters savaitgalis" perskaičiau visą Editos, Dainoro ir Rugilės istoriją...
Edita, kokia vis dėlto tu stipri... Aš dar negaliu pasakoti nepažįstamiems visos mūsų skaudžios istorijos. O gal... gal tam tiesiog neatėjo laikas. Pasirįžau kada nors parašyti apie Aliuką knygą... Jaučiu, kad tai bus tarsi mano padėka ANGELUI, didele dalimi pakeitusiam mano pasaulėžiūrą. Kartais paiimu savo užrašus, ir... pradedu verkti. Bet vienąkart aš pasiryšiu. Knyga bus... Nežinau: gal ji bus spausdinta, gal internetinis variantas, ar CD draugams bei kitiems norintiems. Laikas viską surikiuos pagal aplinkybes. Gal kam nepatiks (kaip daugeliui nepatiko Juliuko nuotraukų paroda), tačiau to, kas nepatinka, galima ir neskaityti.
_________________
"Reikia nedaug, kad sukeltum šypseną, ir pakanka šypsenos, kad viskas taptų įmanoma." G.Cesbronas |
|
| Atgal į viršų |
|
|
mama Rita
Prisijungė: 2006 09 14
Pranešimai: 271
Miestas: Panevezys
|
| Parašytas: 11 Kv. 09,2006 9:57 pm Rašyti temą: angeliukų mamyčių pokalbiai |
|
|
Inga, rašai:
Knyga bus... Nežinau: gal ji bus spausdinta, gal internetinis variantas, ar CD draugams bei kitiems norintiems. Laikas viską surikiuos pagal aplinkybes. Gal kam nepatiks (kaip daugeliui nepatiko Juliuko nuotraukų paroda), tačiau to, kas nepatinka, galima ir neskaityti.
O man atrodo, kad visai nesvarbu kad kam nors nepatiks. Svarbiausia, kad nuo to tau pačiai taps ramiau, tu pasijusi geriau padariusi savo žmogučiui, savo angelui atminti kažką tokio...
O iš Editos mums visoms mokytis ir mokytis. Ačiū brangioji kad tokia esi |
|
| Atgal į viršų |
|
|
Edita
Prisijungė: 2005 01 03
Pranešimai: 1635
Miestas: Vilnius
|
| Parašytas: 11 Pen. 10,2006 12:36 am Rašyti temą: |
|
|
| inga rašo: | | Aš dar negaliu pasakoti nepažįstamiems visos mūsų skaudžios istorijos. O gal... gal tam tiesiog neatėjo laikas. |
Mieloji, negalvoju galiu ar negaliu pasakoti nepažįstamiems - yra žodelis reikia, privalau. Būtina kalbėti, kad visuomenė turėtų informacijos apie vaikų solidinius navikus. Julius pirmasis Lietuvos žmonėms pasakė, kad vaikai serga ne tik leukemija. Visuomenė išgirdo kitą piktybinės ligos pavadinimą - rabdomiosarkoma, išgirdo apie vaiko svajonę, nukeliauti į Disneilendą... Galbūt kažkas išgirdęs vaiko diagnozę jau bus girdėję apie "Rugutę" ir žemė neišslys iš po kojų... Galbūt kažkas perskaitęs vaikų istorijas, atkreips dėmesį į pirminius ligos simptomus ir skubiai kreipsis į gydytoją... Liga bus diagnozuota ne III stadijoje, o pirmoje... Galbūt žmonės sklidini gerumo išties paramos ranką kovojantiems su liga... Galbūt kažkas kažkam padovanos svajonę...
Dažnai prisimenu pranciškonų vienuolio Astijaus ištartus žodžius: "Ši liga bijo viešumo". Ir pritariu Aidai: "Vienas lauke ne karys".
Rita, patys geriausi mokytojai yra vaikai. Aš mokausi iš jų...Hmm, iš mokinukės gal nesimokykite
Myliu visus. Labanakt. Ramios nakties
_________________
Mes randame gyvenime tai, ką patys jam suteikiame. R. V. Emersonas |
|
| Atgal į viršų |
|
|
Edita
Prisijungė: 2005 01 03
Pranešimai: 1635
Miestas: Vilnius
|
| Parašytas: 11 Št. 11,2006 12:58 pm Rašyti temą: |
|
|
Labutis Rita, Inga, Laura...
Čia tiek daug apie mane kalbėta Dabar pasidalinkim, kaip jūs gyvenate. Vėlinės praėjo, galim truputuką išlipti iš duobės, bent įsitverti jos krašto...
Kaip laikotės Mielosios?
_________________
Mes randame gyvenime tai, ką patys jam suteikiame. R. V. Emersonas |
|
| Atgal į viršų |
|
|
mama Rita
Prisijungė: 2006 09 14
Pranešimai: 271
Miestas: Panevezys
|
| Parašytas: 11 Št. 11,2006 4:15 pm Rašyti temą: angeliukų mamyčių pokalbiai |
|
|
Nežinau ar gerai padariau (dabar laukiu aplinkinių reakcijos) bet ėmiau ir pasidaviau kvietimui - sudalyvavau Nomedos laidoj. Tai buvo lyg bandymas įrodyti, kad gyvenu, kad nenoriu užsidaryti.
Labai norėčiau kažkokios aktyvios veiklos. Tad, Edita, jei reikės kokios nors pagalbos Panevėžyje - ūktelk. Mano vyresnėlis studentauja Vilniuje, dažnai grįžinėja namo, jei reiktu ką nors pavežti, pervežti - nesididžiuokit, kreipkitės, kiek galėsim padėsim.
Beje, Edita, apie Rugutės fondą sužinojau iš tavo pusseserės Viktorijos (ji mano antros eilės pusseserė iš jos tėvelio Juozo Janulevičiaus pusės).
 |
|
| Atgal į viršų |
|
|
|
|
Jūs negalite rašyti naujų pranešimų į šį forumą
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite ištrinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite dalyvauti apklausose šiame forume
|
|
DUK
Ieškoti
Narių sąrašas
Vartotojų grupės
Registruotis
Aprašymas
Tikrinti asmeninius pranešimus
Prisijungti
