 |
Labdaros ir paramos fondo "Rugutė" forumas
|
| Rodyti ankstesnę temą :: Rodyti sekančią temą |
| Autorius |
Pranešimas |
inga
Prisijungė: 2005 07 16
Pranešimai: 472
Miestas: Kaunas
|
 Parašytas: 11 Št. 11,2006 6:30 pm Rašyti temą: |
 |
|
Sveikutės.
Na, krapštytis iš tos duobės sekasi gana sunkiai... Mat aš - veiklos žmogus, namie sėdėti viena nenoriu (sienos kažkaip tarsi gniuždo, nusvyra rankos - nors, rodos, ir namie darbų būtų begalė). Tie buhalterijos kursai - tarsi grynas oro gurkšnis, bet jie antradienį baigsis... Vėl darbo paieškos, o aš kažkaip esu praradusi pasitikėjimą savo jėgomis. Nors visgi darbo paieška irgi yra kažkokia veikla.
Sako, ne pinigai svarbiausia, bet kai jie pasibaigia mėnėsio vidury, o tu sėdi namie ir nedirbi - irgi gerų minčių nesukelia... Gyvename kaip kažkada, kai susipažinome su Dariumi: tada buvome laimingi ir su keliais litais kišenėje, bet tada dar ir vaikų neturėjome. O dabar esame atsakingi ne tik už save. Darbininke ar pardavėja tai dar kažkaip nenoriu už minimumą dirbti, dar kažkokios savigarbos liko - visgi ne veltui mokiausi ir turiu du diplomus... Tik kažkodėl niekam kol kas neprireikė nei tų diplomų, nei mano patirties.
Bet į juodą neviltį nepuolu: visgi išmokau šį tą naujo, kas turėtų praversti man darbo paieškose. Išsikapstysime, kaip visada. Ir, kaip visada, patys.
Mama Rita, kada rodys tą Nomedos laidą, kur Jūs dalyvavote? Bijau praleisti. Gerai, kad sutikote dalyvauti. Aš čia pamąsčiau ir visgi manau, kad irgi nesislėpčiau krūmuose, jei jau gaučiau panašų pakvietimą.
_________________
"Reikia nedaug, kad sukeltum šypseną, ir pakanka šypsenos, kad viskas taptų įmanoma." G.Cesbronas |
|
| Atgal į viršų |
|
 |
Svečias
|
| Parašytas: 11 Št. 11,2006 9:27 pm Rašyti temą: |
|
|
Ingute, kaip laikosi Martynas? Ar gerai jis jaučiasi? Laikykis, darbelį, manau, tikrai susirasi.Viskas bus gerai  |
|
| Atgal į viršų |
|
|
Laura
Prisijungė: 2005 11 21
Pranešimai: 13
Miestas: Kaunas
|
| Parašytas: 11 Št. 11,2006 10:24 pm Rašyti temą: Pasidalinkime skausmu ir lūkesčiais... |
|
|
Labukas,
Vėlinės ramiai praėjo, tik viena diena tebuvo tam skirta. Nepaprastai gražus vaizdas buvo kapuose vakare, jau sutemus, ištisas žvakelių miestas.
O rytoj bus laikomos šv.mišios už Vaidą metinių proga. Laikas nuo laiko pasidaro labai liūdna. Dažniausiai kai būnu viena su savo mintim. |
|
| Atgal į viršų |
|
|
inga
Prisijungė: 2005 07 16
Pranešimai: 472
Miestas: Kaunas
|
| Parašytas: 11 Pir. 13,2006 9:12 am Rašyti temą: |
|
|
| Anonymous rašo: | | Ingute, kaip laikosi Martynas? Ar gerai jis jaučiasi? Laikykis, darbelį, manau, tikrai susirasi.Viskas bus gerai |
Martynas laikosi kuo puikiausiai. Jau pradeda gyventi Kalėdų nuotaikomis.
O man šios Kalėdos bus be galo liūdnos, nors ir stengsiuosi save nugalėti bei linksmintis - dėl Martyno, Alekso ir savęs.
_________________
"Reikia nedaug, kad sukeltum šypseną, ir pakanka šypsenos, kad viskas taptų įmanoma." G.Cesbronas |
|
| Atgal į viršų |
|
|
Lineja
Svečias
|
| Parašytas: 11 Pir. 13,2006 2:30 pm Rašyti temą: |
|
|
| Labas..nezinau ar turiu teisia cia rasyti..tikriausiai kad ne...nesu as angeliuko nei mamyte nei sesuo nei teta nei aplamai kas noss...tiesiog atejau cia ir matant Jusu skausma suspaude sirdi ir man...Tiesiog , jei tik galeciau, noreciau kiekvienai is Jusu nubraukti skausmo asaras ..... |
|
| Atgal į viršų |
|
|
inga
Prisijungė: 2005 07 16
Pranešimai: 472
Miestas: Kaunas
|
| Parašytas: 11 Pir. 13,2006 5:14 pm Rašyti temą: |
|
|
| Lineja rašo: | | Labas..nezinau ar turiu teisia cia rasyti..tikriausiai kad ne...nesu as angeliuko nei mamyte nei sesuo nei teta nei aplamai kas noss...tiesiog atejau cia ir matant Jusu skausma suspaude sirdi ir man...Tiesiog , jei tik galeciau, noreciau kiekvienai is Jusu nubraukti skausmo asaras ..... |
Ačiū. Visi turi teisę reikšti savo mintis, tad nesidrovėkite...
_________________
"Reikia nedaug, kad sukeltum šypseną, ir pakanka šypsenos, kad viskas taptų įmanoma." G.Cesbronas |
|
| Atgal į viršų |
|
|
Edita
Prisijungė: 2005 01 03
Pranešimai: 1635
Miestas: Vilnius
|
| Parašytas: 11 Pir. 13,2006 8:48 pm Rašyti temą: Re: Pasidalinkime skausmu ir lūkesčiais... |
|
|
| Laura rašo: | Labukas,
O rytoj bus laikomos šv.mišios už Vaidą metinių proga. Laikas nuo laiko pasidaro labai liūdna. Dažniausiai kai būnu viena su savo mintim. |
Labutis,
Perskaičiau tavo laiškus rašytus prieš metus. Peržiūrėjau Vaido nuotraukas.  Be galo liūdna.
Kuo mažiau būk viena su savo mintim Mane vyras nuolat papurto už peties, kai per ilgai užsibūnu ir paklausia: "Kaip manai, ar ji tave norėtų tokią matyti?" Kartais šaukiu: "Man nesvarbu, juk jos šalia nėra". Kartais susiimu ir einu dirbti... Antrasis būdas šiaip geresnis, bet kai būna pikta, tinka ir pirmasis 
Apkabinu.
_________________
Mes randame gyvenime tai, ką patys jam suteikiame. R. V. Emersonas |
|
| Atgal į viršų |
|
|
Laura
Prisijungė: 2005 11 21
Pranešimai: 13
Miestas: Kaunas
|
| Parašytas: 11 Antr. 14,2006 10:14 am Rašyti temą: Pasidalinkime skausmu ir lūkesčiais... |
|
|
Šianakt sapnavau Vaidą- vėl ligoninėj, vėl paskutinės dienos, per giliai viskas įsirėžę į pasąmonę. Tikiuosi, kad jam dabar geriau. Dažnai jį sapnuoju- kartais sergantį, kartais dar mažiuką, dar prieš ligą. Bet niekada nesu sapne bendravus su juo, suvokdama, kad jo nebėra.
O viena retai kada būnu. Iš tiesų apsikroviau darbais ir mokslais, savaime taip gavosi, net nesistengiau, matyt, taip reikėjo. Dabar jau net neramu darosi, kaip laiką paskirstyt, kad viską suspėti.
Geros dienos |
|
| Atgal į viršų |
|
|
Svečias
|
| Parašytas: 11 Antr. 14,2006 3:23 pm Rašyti temą: |
|
|
Man taip liudna del jusu visu isgyvenimu, taip skauda...Seku visas zinutes, sekiau jusu istorijas...Taip be proto noriu, kad jus sustipretumete, atsigautumete. Taip labai labai noriu, kad jums taip baisiai neskaudetu...Pati nesuvokiu, kaip galima toki praradima isgyventi ir islikti sveiko proto, bet panasu, kad likimas daug kam skiria toki isbandyma...
O as sapnavau Aliuka, sapnavau po jo mirties, nors esu visiskai svetimas zmogus...Nebepamenu ka, bet tiksliai zinau, kad ji. Liekit jausmus, Ingute, knygoje. Knygoje apie Aliuka. Nors jo atminimas ir taip bus amzinas ne tik jusu sirdyje. Sudekit i knyga visus graziuosius jusu cituotus eilerascius, dainas, mintis. Vienoje vietoje ju dar niekas matyt nera surinkes. Net ir neisgyvenus tokio skausmo, man patinka juos skaityti...Tik mano liudesys kitoks, jis man paciai padeda vertybes atsirinkti, stipriau apkabinti suneli, vyra...O jusu visu skausmas neturi sau lygiu...Dievas duoda per dideli isbandyma atimdamas vaikus, su kuriais dar taip negreitai laukia susitikimas...Myliu jus visas, myliu jusu vaikucius... |
|
| Atgal į viršų |
|
|
inga
Prisijungė: 2005 07 16
Pranešimai: 472
Miestas: Kaunas
|
| Parašytas: 11 Antr. 14,2006 5:31 pm Rašyti temą: |
|
|
| Anonymous rašo: | Man taip liudna del jusu visu isgyvenimu, taip skauda...Seku visas zinutes, sekiau jusu istorijas...Taip be proto noriu, kad jus sustipretumete, atsigautumete. Taip labai labai noriu, kad jums taip baisiai neskaudetu...Pati nesuvokiu, kaip galima toki praradima isgyventi ir islikti sveiko proto, bet panasu, kad likimas daug kam skiria toki isbandyma...
O as sapnavau Aliuka, sapnavau po jo mirties, nors esu visiskai svetimas zmogus...Nebepamenu ka, bet tiksliai zinau, kad ji. Liekit jausmus, Ingute, knygoje. Knygoje apie Aliuka. Nors jo atminimas ir taip bus amzinas ne tik jusu sirdyje. Sudekit i knyga visus graziuosius jusu cituotus eilerascius, dainas, mintis. Vienoje vietoje ju dar niekas matyt nera surinkes. Net ir neisgyvenus tokio skausmo, man patinka juos skaityti...Tik mano liudesys kitoks, jis man paciai padeda vertybes atsirinkti, stipriau apkabinti suneli, vyra...O jusu visu skausmas neturi sau lygiu...Dievas duoda per dideli isbandyma atimdamas vaikus, su kuriais dar taip negreitai laukia susitikimas...Myliu jus visas, myliu jusu vaikucius... |
Ačiū. Gera girdėti, kad mano Aliuką kažkas sapnuoja - ir visada gražiai. O aš niekad dar jo nesapnavau, nors norėčiau - irgi gražiai... Gerai, kad mano mintys bent kam nors padėjo - kad ir susigaudyti savo mintyse.
O dar labiau džiaugiuosi, kad Aliuko gydytoja, pamačiusi panašius vaikelio simptomus kaip Aliuko, šįkart iškart jį nusiuntė neurologui. Atsakymas - hidrocefalija, laimė, auglio nėra. Kadangi nebuvo uždelsta, panašu, kad užteks gydymo vaistais. Štai kam buvo reikalinga Aliuko istorija. Pažįstu to vaikelio mamą, ji skaitė Aliuko istoriją, tad į viską žiūri labai atsakingai, žino, ko reikalauti iš gydytojos. Gera, kad kažkam pavyko bent minimaliai padėti.
_________________
"Reikia nedaug, kad sukeltum šypseną, ir pakanka šypsenos, kad viskas taptų įmanoma." G.Cesbronas |
|
| Atgal į viršų |
|
|
inga
Prisijungė: 2005 07 16
Pranešimai: 472
Miestas: Kaunas
|
| Parašytas: 11 Antr. 14,2006 5:36 pm Rašyti temą: |
|
|
"Liūdesys
Aš šiąnakt pamirštas visų,
Laivų ir okeanų,
Tačiau yra tenai, virš debesų,
Žvaigždelė mano.
Kada užmigti negali,
Kai užverti pageltusį romaną,
Pro langą žiūri iš toli
Žvaigždelė mano.
Kai vienas paliktas kely,
Visi, visi praėjo karavanai,
Nebetoli, visai nebetoli,
Žvaigždelė mano.
Ir jei pavirsiu berželiu
Ar uosiu, miško samana,
Vistiek, vistiek aš ją sapnuosiu,
Žvaigždelę mano."
(ruta33)
_________________
"Reikia nedaug, kad sukeltum šypseną, ir pakanka šypsenos, kad viskas taptų įmanoma." G.Cesbronas |
|
| Atgal į viršų |
|
|
Ziuzia
Prisijungė: 2005 01 04
Pranešimai: 354
Miestas: Vilnius
|
| Parašytas: 11 Antr. 14,2006 5:38 pm Rašyti temą: |
|
|
| Vat butent tai Editukas ir sakydavo: reikia kalbeti, kad kiti girdetu, reikia kalbeti, kad paskui atpazhintu, pamatytu, kad nebutu paveluota... Aliuko istorija jau padejo vienam vaikeliui. Ir dar turbut ne vienam, ir ne dviem pades ateity... |
|
| Atgal į viršų |
|
|
inga
Prisijungė: 2005 07 16
Pranešimai: 472
Miestas: Kaunas
|
| Parašytas: 11 Antr. 14,2006 5:39 pm Rašyti temą: |
|
|
'Mirtis tai slenkstis, bet ne pabaiga,
Brangiausi žmonės ima ir palieka.
Tačiau nuo jų nusidriekia šviesa,
Ir atminty gyvi išlieka..."
(Anonimas)
_________________
"Reikia nedaug, kad sukeltum šypseną, ir pakanka šypsenos, kad viskas taptų įmanoma." G.Cesbronas |
|
| Atgal į viršų |
|
|
inga
Prisijungė: 2005 07 16
Pranešimai: 472
Miestas: Kaunas
|
| Parašytas: 11 Antr. 14,2006 5:52 pm Rašyti temą: |
|
|
"Esi, buvai ir būsi tik žmogus,
Kuris, pamynęs svajones, link skausmo bėga.
Esi, buvai ir būsi tik žmogus,
Kurs vietoj džiaugsmo rinksis liūdesio sermėgą.
Esi, buvai ir būsi tik žmogus,
Ir stebukle įžiūri kerštą, pyktį, gėdą...
Esi, buvai ir būsi tik žmogus,
Bet gal tai ir geriau, nei būti niekuo...
Tyla...
Užgožianti net balsą
Sąžinės manos...
Rasa...
Lyg ašara nukrinta
Ant senos žaizdos.
Gal aš nuodėmėj
Lyg pelkėj nelemtoj?
Bet aš stiebiuos, keliuos...
Ir tuo pakilsiu,
Tuoj...
Aš noriu pasislėpti nuo tamsos,
Kurioj aš išnykstu,
Ir tampu niekuo.
Nebeišgirst tylos,
Kuri tik primena,
Kad vėl visi mane palieka.
Aš trokštu eit
Tolyn... Į niekur...
Kur nėr tylos, tamsos...
Kur nėr žmonių,
Kurie ir vėl mane palieka..."
(Indrė Paulauskaitė)
_________________
"Reikia nedaug, kad sukeltum šypseną, ir pakanka šypsenos, kad viskas taptų įmanoma." G.Cesbronas |
|
| Atgal į viršų |
|
|
mama Rita
Prisijungė: 2006 09 14
Pranešimai: 271
Miestas: Panevezys
|
| Parašytas: 11 Antr. 14,2006 7:36 pm Rašyti temą: angeliukų mamyčių pokalbiai |
|
|
| inga rašo: | Sveikutės.
Na, krapštytis iš tos duobės sekasi gana sunkiai...
Mama Rita, kada rodys tą Nomedos laidą, kur Jūs dalyvavote? Bijau praleisti. Gerai, kad sutikote dalyvauti. Aš čia pamąsčiau ir visgi manau, kad irgi nesislėpčiau krūmuose, jei jau gaučiau panašų pakvietimą. |
Nomedos laidą žadėjo rodyti per artimiausias dvi savaites. Tema turėtu būti "Kai gerai tai mama, kai blogai tai anyta"
Atsibodo būti protingai, visus suprasti - ir buvusį vyrą, ir jo sugyventinę, ir uošvienę,... Dayvavimas toj laidoj buvo tarsi riksmas : o kas mane pabandys suprasti...?
O apie krapštymąsi iš duobės
Brangiosios, mielosios kuo rečiau pasilikim vienos. Jau praėjo du mėnesiai ir savaitė nuo Justelio mirties, vis nedrystu parsivežti sūnaus portreto su juodu kaspinėliu. Jis stovi pas mano mamą kaimę. Ten kas sekmadienį uždegam žvakelių. Namie aš žvelgiu į tokias nuotraukas, kur dar nematyti ligos ženklų. Vakar buvau koncerte, klausėmės Panevėžio simfoninio orkestro atliekamos muzikos. Šią nakt pirmą kart sapnavau "pilnametražį" sapną: su spalvom, daug žmonių, kažkokio veiksmo, netgi kažką mąsčiau ir verkiau, buvo ten ir sūnelis, tik kažkodėl mažas, gal kokių ketverių metukų, klausė tėvo:"Kodėl verkia mama", aš jam nuaviau batelius (jis mėgdavo vaikščioti basas) ir iš jų išpyliau pilną saują akmenukų...
Ir dar lapkričio antąją sapnavau labai trumpą, bet prasmingą sapnelį. Vakare kapuose pajutau nenusakomą jausmą, kai pasilenkusi paliečiau sušalusią, kietą žemę. Pirmąją tai buvo daug žmonių, daug žvakučių, sutemus tikrai labai gražu, ištisas miestas. O antrosios vakare kur nekur bedegė švieselės, buvo taip šalta, nejauku... Naktį sapne aš regėjau laiptus, jie buvo sukti iš dešinės į kairę, kilo aukštyn į kažką baltą, lyg į rūką, lyg į debesį, ir ant kiekvienos pakopos degė po žiburėlį...
Atradau leidyklos "Katalikų pasaulis" leidžiamus trumpus pasakojimus sielai. Autorius Bruno Ferrero. Kartais tokie paskaitymai labai padeda |
|
| Atgal į viršų |
|
|
|
|
Jūs negalite rašyti naujų pranešimų į šį forumą
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite ištrinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite dalyvauti apklausose šiame forume
|
|
DUK
Ieškoti
Narių sąrašas
Vartotojų grupės
Registruotis
Aprašymas
Tikrinti asmeninius pranešimus
Prisijungti
