Šiandien, kaip ir kiekvieną dieną, itin tvirtai laikome už rankų Jus, gydomus ligoninėje, apkabiname jau esančius remisijoje, galvojame apie mus palikusius…
Savo širdyse nešiojamės išsipildžiusias ar, tikime, būtinai išsipildysiančias Jūsų svajones – išmokti labai gražiai piešti, aplankyti Japoniją, skristi lėktuvu, gerai jaustis, žaisti krepšinį, nuvažiuoti į kokią nors gražią šalį…
Šiandien kaip ir kasdien, labiau už viską trokštame, atrodo, tiek ne daug – kad vaikai nesirgtų, visada šypsotųsi, kad jų tėveliai visada jaustų, kad šalia yra tvirta ranka, į kurią jie gali įsikibti, ir kad visada atsirastų gerų žmonių, kurių dėka galime visa tai dovanoti mažiesiems ir jų šeimoms sudėtingiausioje jų gyvenimo kelionėje.
Norime, kad ši diena taptų tarsi simbolis to, kad būdami visi kartu mes esame stipresni, galime daug drąsiau žingsniuoti per ligą ir padaryti viską, kad mažieji Kovotojai kuo daugiau šypsotųsi.
Ačiū, mielieji, kad leidžiate mums plaukti kartu Jūsų laiveliais.
Ačiū visiems, kurie iš visos širdies stengiasi padėti Kapitonų laiveliams išvengti audrų ir pavojingų seklumų.