Viltė
- Parašė Regina, Viltės mama
„Vaikai, kai pirmą kartą parklupsite ant akmens, ak, ligi kraujo kelius nusibrozdinę, prašau jūsų, maldauju: tik nepradėkit galvoti, kad visa žemė iš akmens.” Baltakis „Akmuo ant akmens”
Rašo Jums mažosios Viltės mama. Apie Jūsų labdaros ir paramos fondą „Rugutė” buvom girdėję seniai, žinom jo atsiradimo istoriją. Dabar, kai mūsų šeimą aplankė tokia pati nelaimė, mes norime įsijungti į likimo draugų ratą, norime susidraugauti ir nesijausti vieniši.
Trumpai papasakosiu apie Viltę. Dukrelė gimė labai laukta ir sveika. Ji buvo tarsi dovana dabar jau dvylikamečiui broliui mokslo metų pradžios dieną – rugsėjo pirmą 2003 metais. Augo sveika, apetitu nesiskundžianti, su amžinai nedingstančia šypsena veide. Jos geros nuotaikos, judrumo užteko visiems: draugams, gausiam būriui giminaičių, tėveliams, seneliams. Ji pateisina savo vardą – Viltė, nes tai viltis artimųjų ateičiai. Toks šviesulėlis reikalingas visiems, visų reikia ir jai. Bet likimas dukrelei siuntė baisų išmėginimą – jos 4 – ojo gimtadienio proga, kurį ruošėmės įamžinti ir švęsti jaukiame namų sodelyje, Viltei buvo iškviesta greitoji medicininė pagalba ir ji buvo paguldyta į Panevėžio ligoninės reanimacinį skyrių.
Po paros laiko dukrelė buvo išgabenta į Vilnių ir paguldyta santariškių reanimacijos skyriuje, kur buvo nustatyta tiksli ligos diagnozė: ūmi B limfoblastinė leukemija. Tik tada, stovint palatoje, prie medicininės aparatūros palaikomos Viltės gyvybės, lovelės, ėmiau dėlioti paskutiniu metu patirtus, atrodytų, nedidelius negalavimus. Temperatūros pakilimas ir greitas jos kritimas, dienos nuovargis ir noras pagulėti dienos metu, kūno svorio kritimas tuo metu buvo pateisinamas vasaros karščiais, sparčiu jos augimu, apetito stoka. Bet, pasirodo, tai buvo ligos požymiai. Tos 8 dienos, praleistos reanimacijos palatoje, buvo kaip baisus sapnas, iš kurio norėjosi kuo greičiau pabust. Gydytojų pastangos, Motinos viltis ir dievo duotas dar vienas dukrelei gimtadienis mus atvedė į ilgos ligos išgijimo kelią.
Viltė dar tik žengia pirmuosius sunkius žingsnelius išgijimo link. Šiuo metu jai pravedamas chemoterapijos kursas. Tarpais tarp gydymo kursų mes skubam pasiilgę brolio, tėčio į namus. Nors dar tik pradžia tos ilgos kelionės namo, bet mes esame optimistai ir tikimės, kad šį sunkų gyvenimo periodą galėsime prisiminti tik kaip labai baisų sapną. Tai kol kas tik trumpa mūsų istorija. mes tikime, kad ją dar rašysime laimingesnėmis akimirkomis. Mes tikime stiprėti ir augti kartu su panašaus likimo draugais, dalintis su jais džiaugsmu ir nesėkme. Mūsų viltis didžiulė.
