Kai man buvo 3 metukai, diagnozavo trombocitopeninę purpurą. Aš pati prisimenu tik ilgus koridorius ir minimus gydytojus – L.Ragelienę ir A. Saviną. Mama pasakoja, kad tai buvo juodžiausias jos gyvenimo laikas, o man, matyt, pasisekė, kad atmintis prasta.
Nežinau ar likimas, ar Dievas mane nukreipė į socialinės veiklos kelią, baigiau socialinės pedagogikos, socialinio darbo studijas ir visą laiką dirbu socialinėse įstaigose, šiuo metu – socialine darbuotoja.
Palinkėti taip sunku iš tiesų… Šiuo metu viskas stipriai skiriasi, jau vien veiklos, paramos fondo, remiančių organizacijų iš tiesų daug, tai labai linkiu neužsisklęsti, priimti siūlomą pagalbą, kalbėtis apie tai, kas liūdina ir kas džiugina, nes žmonės visada padeda žmonėms bendraujant, kalbantis, diskutuojant, išsisakant, visas bėdas įveikti bus daug lengviau