Būna ir taip, akimirkai užbėgi į „Rugutės namus“ ir randi nenusakomo jautrumo dovaną – nuotrauką, kurioje mes abi, su Liepute, prieš pat mergaitės kamieninių kraujodaros ląstelių transplantaciją. Tuo metu priešakyje buvo visiška nežinomybė, dabar mergaitė Vaikų ligoninės vaikų onkohematologijos centro duris praveria tik atvykusi kontroliniams tyrimams.
Esu be galo, be krašto dėkinga Lieputės šeimai už dovanojamą draugystę, šiltą ryšį ir manosios stiprybės ašį – matyti, kaip žingsnis po žingsnio vis toliau už nugaros palikdami sunkias ligoninės palatoje praleistas dienas auga vaikai.
Tiesiog be galo, be krašto gera! Ačiū visiems, kurie malda ir šiltais linkėjimais stiprino ir globojo Liepą. Pasidžiaukime kartu.