Praėjusių metų balandį ūminė limfoblastinė leukemija sustabdė mažosios Cecilijos vaikystę. Akimirksniu jos kasdienybė pasikeitė – darželio grupę, žaidimus ir draugus pakeitė ligoninės palata, nauji bendražygiai bei gausybė procedūrų ir vaistų, atnešusių baimę, nuovargį ir laukimą – rytoj bus bent truputį lengviau.
Šiandien Cecilija jau yra įveikusi aktyvų onkologinės ligos gydymo etapą – ji sugrįžo į darželio grupę, į pažįstamą vaikystės ritmą, tačiau gydymo kelias dar nesibaigė. Mažoji vis dar eina palaikomojo gydymo keliu, kuris, nors ir ramesnis, vis dar kupinas iššūkių – nepakankamas apetitas, jėgų trūkumas, dažnesnis nuovargis primena, kad sveikimas vyksta pamažu, žingsnis po žingsnio.
Buvo gera atskubėti Cecilijai į pagalbą ir tyliai patvirtinti – esame ir būsime šalia. Palankaus vėjo, mažoji Drauge!