Šįkart – apie bendrystę ir rieškučiomis perduodamą pagalbą kitam.
Vaikų onkohematologijos skyriuje atstumai matuojami ne metrais, o jėgomis. Visi ketverių ar šešerių metų vaikai jau seniai būna išaugę vežimėlius, tačiau onkologinis gydymas kartais sugrąžina į etapą, kai jėgų nepakanka net trumpam keliui. Kai keli žingsniai tampa iššūkiu, o išėjimas į lauką – beveik neįmanomas.
Tad Vaikų onkohematologijos centre galima pastebėti prie sienos, tai vienoje, tai kitoje vietoje, stovintį sportinį vežimėlį. Jie keliauja iš rankų į rankas, iš palatos į palatą. Kaip ir visi daiktai, naudojami daugelio, jie dėvisi.
Kamilės mama, su dukrele einanti gydymo keliu, šį poreikį pajuto dar gydymo pradžioje. Todėl šiandien, kai Kamilė pati bėginėja ligoninės koridoriais, ji padovanojo kokybišką, manevringą sportinuką – tokį, kuriame patogiai jaustųsi ir penkerių sulaukęs vaikas.
Be galo esame dėkingi Kamilės šeimai ir ypač jos broliukui, kuris savo gimtadienio dovaną iškeitė į sportinuką vaikų onkohematologijos centre.
Palankaus vėjo!