Kai vasara pašykšti šilumos, širdį užlieja šiluma, stebint vaikus, žaidžiančius ligoninės koridoriuje įkurtoje palapinėje. Viena iš jų – septynmetė Luna, žengianti paskutiniuosius intensyvaus gydymo žingsnius.
Vaikai, susidūrę su onkologine liga, stebina nepaprasta stiprybe. Net sunkiausiomis akimirkomis ir neįprastose vietose jie geba džiaugtis mažiausiais dalykais – draugu šalia, žaislu ar knyga. Jų tikėjimas – įkvepiantis, neleidžiantis suabejoti sėkme.
Ačiū tau, Luna, už šypseną ir drąsos pamoką – žengti pirmyn net tada, kai atrodo, kad jėgų nebėra.
