Tavo kūnas ir piktoji liga

Kai kūnas sveikas, visos organizmo ląstelės paklūsta taisyklėms. Jos būna ten, kur priklauso, ir atlieka savo darbą. Baltosios kraujo ląstelės saugo tave nuo infekcijos. Smegenų ląstelės gyvena tavo smegenyse ir padeda tau galvoti. Raumenų ląstelės gyvena raumenyse ir padeda tau judėti.

 

Reiškinys, kai ląstelė, esanti bet kurioje tavo kūno vietoje, nustoja daryti, ką turėtų, ir pradeda gaminti savo kopijas (dalintis), ir vadinamas vėžiu. Šios ląstelės dalijasi vėl ir vėl, kol jų atsiranda labai daug. Iš jų susidaro guzelis, vadinamas augliu, arba jos taip užpildo kaulų ertmes, suspausdamos sveikąsias ląsteles. Tuomet pastarosioms sunku toliau dirbti. Vėžinės ląstelės gali pradėti plisti po visą kūną, pridaryti įvairių bėdų ir tave susargdinti.

Vėžys nėra tik viena liga. Yra daug jo rūšių ir daug kiekvienos rūšies skirtingų atmainų. Todėl nėra ir vienintelės jį sukeliančios priežasties. Apie piktybinių ligų rūšių, kuriomis serga vaikai, priežastis žinoma labai nedaug.

 

Kai kurie šia liga susirgę vaikai galvoja, kad jį sukėlė kas nors, ką jie pasakė ar padarė. Jie galvoja:

– jei būčiau gėrusi(ęs) pieną, kaip liepė mama, nebūčiau susirgusi(ęs);

– ši liga yra man bausmė už neatliktus namų darbus;

– jei būčiau buvusi(ęs) geresnė(is) savo mažajai sesutei, broliukui, tebebūčiau sveika(as).

 

Tiesa yra ta, kad niekas, ką tu padarei (ar ko nepadarei), tau piktybinės ligos nesukėlė. Net bjauriausių pasaulyje dalykų sakymas nesukelia šios ligos. Mokslininkai ir gydytojai iki šiol tiksliai nesupranta, kas sukelia didžiąją dalį vaikų vėžių rūšių, bet jie tikrai žino, kad ne vaikų elgesys. Kaip tu negali kontroliuoti savo širdies plakimo, taip negali nulemti, ar susirgsi piktybine liga, ar ne. TAI NE TAVO KALTĖ!

 

Kartais broliai ir seserys jaučiasi kalti, jei kada supykę pasakė: „Tikiuosi, tu susirgsi“. Kartais jie galėjo pasakyti, kad norėtų, jog niekada nebūtum gimusi (ęs). Tačiau jie nėra tokie galingi, kad jų žodžiai galėtų sukelti tau šią ligą. Nei vieno žmogaus žodžiai negali to padaryti. Mintys taip pat. Ar net norai.

 

Dažnai kalti jaučiasi ir tėvai. Kartais jie galvoja, kad, jei savo pievelei prižiūrėti nebūtų naudoję chemikalų, jų vaikas nebūtų susirgęs piktybine liga. Tačiau tiesa yra ta, kad nelabai žinoma, kas sukelia vaikams šią ligą, ir jie nieko negalėjo padaryti, kad to išvengtų.

 

Kodėl tu susirgai, yra mįslė. Tačiau jį sukėlei ne tu, ne tavo broliai, seserys ir ne tėvai. Galbūt ateityje mokslininkai sužinos šios ligos priežastis ir net galės apsaugoti vaikus nuo susirgimo. Bet dabar svarbiausia yra stengtis kartu su savo šeima, gydytojais ir slaugėmis, kad gydymas padėtų tau sveikti.

 

Likusioje šio skyriaus dalyje apibūdinamos įvairios vaikų piktybinių ligų rūšys. Jos išdėstytos abėcėlės tvarka, kad tau būtų lengviau surasti savąją. Trumpuose aprašymuose šiek tiek papasakota apie kiekvieną ligą ir jos gydymą. Jei skaitant tau iškils klausimų, būtinai juos užsirašyk ir paklausk gydytojo, kai jis pas tave užeis.

Auglys gali augti bet kurioje galvos ar nugaros smegenų dalyje. Yra daugybė piktybinių auglių rūšių, galinčių augti smegenyse. Vieni augliai auga lėtai, o kiti labai greitai. Kai kurie būna tose smegenų dalyse, kurias sunku pasiekti, o kai kurie lengvai pašalinami operacijos metu. Visi smegenyse esantys augliai gali pakenkti tavo galvojimui ar judėjimui.

 

Vaikų, sergančių galvos ar nugaros smegenų augliu, gydymas tobulėja. Gydytojai naudoja sudėtingus kompiuterius, kurie padeda jiems geriau orientuotis operuojant ir skiriant spindulinį gydymą. Operacijos metu gydytojai naudoja galingus mikroskopus, kurie padeda jiems geriau matyti smegenų struktūrą.

 

Daugelį vaikų ir paauglių, sergančių galvos ar nugaros smegenų augliu, reikia operuoti. Chirurgas gali paimti mažą auglio gabalėlį (biopsiją) ir vėliau apžiūrėti jį mikroskopu. Operacijos metu taip pat kartais pašalinamas visas auglys arba jo dalis. Retkarčiais operuojama tam, kad būtų galima į auglį įdėti gydomuosius spindulius skleidžiančios medžiagos gabalėlį, vadinamą implantu. Kitais atvejais, kai auglys yra ten, kur chirurgui sunku jį pasiekti nepažeidžiant svarbių smegenų dalių, gydytojai jo nepašalina. Tuomet tam, kad jo atsikratytum, taikomas spindulinis gydymas arba chemoterapija (gydymas vaistais, kurie sunaikina piktybines ląsteles).

 

Spindulinis gydymas naudojamas daugelio galvos ar nugaros smegenų auglių rūšių gydymui. Kartais spinduliai nutaikomi tik į auglį. Kitais atvejais švitinimo reikia visoms smegenims, nes kartais nedidelės vėžio dalelės būtų nukeliavusios į kitas smegenų vietas. Spindulių kiekis ir gydymo jais dažnis priklauso nuo auglio rūšies, jo buvimo vietos ir tavo amžiaus. Gydytojai vengia taikyti spindulinį gydymą vaikams, mažesniems kaip 3 metukų.

 

Chemoterapija taip pat vartojama kai kurių smegenų auglių rūšių gydymui.

Hodžkino liga yra limfinės sistemos vėžys. Pirmame skyriuje buvo parašyta apie daugybę gyslų, kuriomis teka skystis, vadinamas limfa. Daugelyje šių gyslų vietų yra maži mazgeliai, pilni baltųjų kraujo ląstelių. Tavo pilve esanti blužnis (į kairę pusę ir į viršų nuo bambos), taip pat sudaryta iš limfinio audinio kaip ir limfmazgiai. Taigi, sergant Hodžkino liga, vėžys auga šiuose audiniuose. Dažnai vienas iš pirmųjų ligos požymių yra limfmazgių ir blužnies padidėjimas. Kartais vaikai ar paaugliai galvoja, jog priaugo svorio, kai turi mautis kelnes platesniu liemeniu, nes, didėjant blužniai, padidėja ir pilvo apimtis.

 

Šia liga dažniau serga vaikai vyresni nei 10 metų Hodžkino ligos gydymas priklauso nuo daugelio dalykų. Pirmiausia gydytojas klausia apie karščiavimą, naktinį prakaitavimą ar svorio netekimą. Tuomet vaiką apžiūri, liesdamas pilvą įvertina, ar ne per didelė blužnis, apčiupinėja limfmazgius. Atlikus rentgenogramą, operuojama – pašalinami kūno viduje esantys limfmazgiai. Tuomet į juos žiūrima mikroskopu. Pagal visų šių tyrimų rezultatus gydytojas nusprendžia, koks gydymas bus tinkamiausias.

 

Spindulinis gydymas labai gerai veikia šią ligą, todėl jis taikomas kai kuriems vaikams ir paaugliams. Chemoterapija taip pat skiriama. Anksčiau visiems vaikams, sergantiems Hodžkino liga, operacijos metu būdavo šalinama blužnis. Dabar tokia operacija atliekama, tik jei būtinai reikia.

Juingo (Ewingo) sarkomos gali susidaryti kauluose arba minkštuosiuose audiniuose. Yra trys skirtingos Juingo sarkomų rūšys, bet žiūrint mikroskopu jos panašios. Tai Juingo sarkoma, ekstraskeletinė (ne kaulinė) Juingo sarkoma ir primityvus neuroektoderminis auglys (PNET). Šie augliai dažniausiai susidaro rankų ar kojų kaulų vidurinėje dalyje. Kai kurie vaikai suserga Juingo sarkoma 5-10 metų, bet dažniausiai serga vyresni kaip 11 metų vaikai.

 

Per paskutinius 20 metų Juingo sarkomos gydymas pasikeitė ir patobulėjo. Anksčiau buvo naudojamas vienintelis gydymo būdas – pašalinama auglio pažeista kūno dalis (tai vadinama amputacija). Dabar dažniausiai atliekama mažesnė operacija arba taikomas spindulinis gydymas, o po to – chemoterapija.

 

Visiems vaikams ir paaugliams, sergantiems Juingo sarkoma, reikalinga operacija. Kartais reikalinga ir amputacija. Bet šiais laikais yra tikrai puikių pakaitinių galūnių, vadinamų protezais, todėl rankos ar kojos netekimas nėra toks baisus, kaip atrodo. Žmonės, kuriems buvo pašalinta ranka ar koja, vis tiek gali slidinėti, keliauti ar vairuoti mašiną. Yra net specialios galūnės, sukurtos sportui, pavyzdžiui, bėgioti ar žaisti krepšinį.

 

Gydytojai kartais pašalina tik dalį kaulo, kuriame yra auglys, ir pakeičia jį dirbtiniu kaulu. Tai vadinama galūnės išsaugojimo operacija. Pakaitiniai kaulai taip pat gali būti padaryti iš kobalto, chromo lydinio ar plieno. Chemoterapija (gydymas vaistais, kurie sunaikina piktybines ląsteles) visuomet skiriama vaikams, sergantiems Juingo sarkoma, kadangi ši vėžio rūšis jai jautri. Spindulinis gydymas taikomas vaikams, kurių auglio neįmanoma visiškai pašalinti operacijos metu

Tavo kraujyje gausu įvairių ląstelių. Baltosios kraujo ląstelės (leukocitai) yra tavo organizmo kariuomenė, kuri pagauna svetimas bakterijas bei virusus ir jais atsikrato, nes jie gali tave susargdinti.

 

Kaulų čiulpai, esantys klubakauliuose, stuburo slanksteliuose ir ilguosiuose kauluose, nuolat gamina naujas baltąsias kraujo ląsteles, pakeisiančias senąsias. Jaunos baltosios ląstelės pasilieka kaulų čiulpuose tol, kol tampa suaugusiomis ląstelėmis, kurios gali dirbti svarbų darbą apsaugodamos tavo kūną. Kartais kai kurios iš jaunų baltųjų ląstelių, vietoj to, kad suaugtų ir dirbtų savo darbą, pradeda dalintis į vis didesnį kiekį jaunų ląstelių. Greitai čiulpai tampa pilni piktybinių jaunų baltųjų ląstelių, kurios nedirba. Šis kraujo vėžys vadinamas leukemija.

 

Kai tavo kaulų čiulpai tampa prikimšti jaunų baltųjų ląstelių, jie nustoja gaminti normalias baltąsias kraujo ląsteles, raudonąsias kraujo ląsteles ir trombocitus. Nebesigaminant sveikoms baltosioms kraujo ląstelėms, kovojančioms su ligomis, tu pradedi vis dažniau sirgti. Raudonosios kraujo ląstelės perneša deguonį, kuris teikia energiją. Kai raudonųjų kraujo ląstelių skaičius sumažėja, jautiesi pavargęs ir atrodai išblyškęs. Nesant pakankamai trombocitų, dažniau ir ilgiau bėga kraujas. Jei susimuši odą, atsiranda didelė mėlynė. Štai pagal ką vaikams įtariama leukemija – jie pradeda dažnai sirgti, jaučiasi pavargę, atrodo išblyškę ir turi daug mėlynių.

 

Leukemija yra dažniausias vėžys tarp vaikų, jaunesnių kaip 19 m. Ūminė limfoblastinė leukemija (ŪLL) ir ūminė mieloblastinė leukemija (ŪML) yra dvi pagrindinės leukemijos rūšys, kuriomis serga vaikai.

 

ŪLL yra vienų iš baltųjų kraujo ląstelių rūšių (limfocitų) vėžys. Didžioji dalis vaikų, sergančių leukemija, serga būtent ŪLL. Dažniausiai tai būna 2–4 metų vaikai, bet gali sirgti ir vyresni. Ši liga pagydoma, bet reikalingas ilgas gydymas. Mergaitės gydomos daugiau nei 2 metus, o berniukai daugiau nei 3 metus. Pagrindinis gydymas – chemoterapija (gydymas vaistais, kurie sunaikina piktybines ląsteles). Vaikams, kurių ŪLL išplinta į smegenis ar sėklides, reikalingas spindulinis gydymas. Kai kuriems vaikams, turintiems didelę riziką atkristi (vėl pasikartoti ligai), dar reikalingas smegenų švitinimas ir gali prireikti kaulų čiulpų arba kamieninių ląstelių transplantacijos (persodinimo). Gydant šią ligą, operacijos paprastai nereikia, tik įvedamas centrinės venos kateteris (plonas vamzdelis į veną), kad nereikėtų daug kartų durti adata, kiekvieną kartą leidžiant vaistus.

 

ŪML yra kitos baltųjų kraujo ląstelių rūšies (granuliocitų) vėžys. Jis gydomas intensyvia chemoterapija ir kartais kaulų čiulpų ar kamieninių kraujo ląstelių transplantacija (persodinimu).

Ne Hodžkino limfoma (NHL) yra limfinės sistemos vėžys. Ši sistema sudaryta iš limfagyslių, išsidėsčiusių visame kūne, kuriomis teka bespalvis skystis, vadinamas limfa. Šiame tinkle yra grupės smulkių organų, vadinamų limfmazgiais, kurie gamina ir kaupia baltąsias kraujo ląsteles, kovojančias su infekcija.

 

Limfinio audinio yra visame organizme, taigi NHL gali atsirasti beveik kiekviename organe ar audinyje, pavyzdžiui, kepenyse, kaulų čiulpuose ar blužnyje. Gydytojai gali atskirti Hodžkino ir ne Hodžkino limfomas pažiūrėję į ląsteles per mikroskopą. Kadangi tai skirtingų rūšių ląstelių vėžio rūšys, joms taikomas skirtingas gydymas.

 

Baltosios ląstelės, kurios tampa piktybinėmis NHL atveju, yra vadinamos B arba T ląstelėmis. Trys vaikams dažniausiai pasitaikančios NHL rūšys yra limfoblastinė, smulkių neskeltų ląstelių limfoma (Berkito ir neBerkito) bei didelių ląstelių limfoma.

 

NHL dažniau serga vyresni vaikai. 70% sergančiųjų yra berniukai. Ligos gydymas priklauso nuo vėžio atsiradimo vietos, jo išplitimo į kitas kūno dalis ir kaip jis atrodo žiūrint per mikroskopą. Kai gydytojas išsiaiškina visą šią informaciją, nusprendžia, kaip geriausia gydyti. Visiems vaikams, sergantiems ne Hodžkino limfoma, reikalinga chemoterapija (gydymas vaistais, kurie sunaikina piktybines ląsteles), nes ji labai veiksminga šios ligos atveju. Retesniais atvejais skiriamas ir spindulinis gydymas, jei dėl auglio, esančio krūtinės ląstoje, darosi sunku kvėpuoti arba jis spaudžia svarbią kraujagyslę, taip pat, jei auglys berniukams atsiranda sėklidėse. Nedidelė operacija paprastai atliekama norint paimti biopsiją ar įvesti centrinės venos kateterį (plonas vamzdelis į veną), kad nereikėtų daug kartų durti adata, kiekvieną kartą leidžiant vaistus.

Neuroblastoma yra simpatinės nervų sistemos (nervų tinklo, nešančio signalus iš smegenų į visas kitas kūno dalis) piktybinė liga. Neuroblastoma dažniausiai atsiranda viename iš antinksčių, esančių virš inkstų. Kartais ji atsiranda kitose pilvo, kaklo, krūtinės ar dubens vietose. Kadangi didelis guzas susidaro tavo kūno viduje, dažnai būna sunku šią ligą anksti diagnozuoti.

 

Neuroblastoma dažniausiai nustatoma 2 metukų amžiaus vaikams, bet 25% sergančių vaikų būna jaunesni kaip metukų. Ligos gydymas priklauso nuo vaiko amžiaus, vėžio atsiradimo vietos, jo išplitimo į kitas kūno dalis ir kaip jis atrodo žiūrint per mikroskopą. Kai gydytojas išsiaiškina visą šią informaciją, nusprendžia, kaip geriausia gydyti. Visus vaikus, sergančius neuroblastoma, reikia operuoti. Operacijos metu pašalinamas visas auglys arba paimama jo dalis, kad būtų galima pažiūrėti per mikroskopą. Taip pat dažniausiai taikoma chemoterapija (gydymas vaistais, kurie sunaikina piktybines ląsteles), nes ji padeda sumažinti auglį ir sunaikinti jo daleles, kurios nukeliavo į kitas kūno vietas. Spindulinis gydymas labai gerai veikia neuroblastomą, todėl jis irgi skiriamas daugeliui vaikų. Kartais atliekama ir kaulų čiulpų ar kamieninių ląstelių transplantacija (persodinimas)

Osteosarkoma yra kaulo vėžys. Ji atsiranda jaunose kaulo ląstelėse, kurios būtų išsivystę į sveiką kaulą, jei kažkas blogo nebūtų nutikę. Šios ląstelės nuolat dalijasi, kol kaule susidaro didelis guzas. Osteosarkoma paprastai užauga ilguosiuose kojų kauluose, dažnai šiek tiek virš kelio. Retesnės šio auglio atsiradimo vietos yra kaukolė, klubakauliai ir viršutinė rankos dalis, netoli peties, vadinama žastu.

 

Dažniausiai šia liga serga paaugliai, berniukai serga dažniau nei mergaitės. Per paskutinius 20 metų osteosarkomos gydymas pasikeitė ir patobulėjo. Anksčiau vienintelis taikytas gydymas buvo kūno dalies su augliu pašalinimas (amputacija). Dabar gydytojas gali padaryti auglio tyrimą ir pažiūrėti, kokios jis rūšies (atlikti biopsiją), tuomet specialiu aparatu padaryti kūno vidaus nuotrauką (kompiuterinę tomogramą) ir nustatyti, ar auglys išplitęs. Visada skiriama chemoterapija (gydymas vaistais, kurie sunaikina piktybines ląsteles), nes ši vėžio rūšis jai jautri. Visi vaikai ir paaugliai, sergantys osteosarkoma, operuojami. Kartais reikalinga amputacija. Tačiau šiais laikais yra tikrai puikių pakaitinių galūnių, vadinamų protezais. Kartais gydytojai pašalina auglio pažeistą kaulo dalį ir pakeičia ją donoriniu kaulu, arba kaulu iš kitos vaiko kūno vietos. Tai vadinama galūnės išsaugojimo operacija. Pakaitiniai kaulai taip pat gali būti padaryti iš kobalto, chromo lydinio ar plieno. Spindulinis gydymas osteosarkomos atveju nelabai veiksmingas, todėl taikomas retai

Rabdomiosarkoma yra vėžys, kuris išsivysto iš jaunų raumenų ląstelių. Šios ląstelės, vadinamos rabdomioblastais, turėtų išaugti į sveikas raumenų ląsteles. Tačiau jos ima nekontroliuojamai dalintis ir gana greitai vietoj gražaus raumens susidaro didelis guzas.

 

Kadangi raumenų yra visame kūne, rabdomiosarkoma gali išaugti įvairiose vietose. Dažniausios sritys, kur jos randamos vaikams, yra galva, kaklas, makštis, šlapimo pūslė, rankos, kojos ir krūtinės ląsta.

 

Rabdomiosarkoma dažniau serga jaunesni kaip 5 metų vaikai. Šios ligos gydymas priklauso nuo jo buvimo vietos, išplitimo į kitas kūno sritis ir kaip jis atrodo žiūrint per mikroskopą. Kai gydytojas išsiaiškina visą šią informaciją, nusprendžia, kaip geriausia gydyti. Visi vaikai, sergantys rabdomiosarkoma, operuojami. Operacijos metu arba pašalinamas visas auglys, arba paimamas nedidelis jo gabalėlis ir apžiūrimas per mikroskopą. Taip pat visiems vaikams skiriama chemoterapija (gydymas vaistais, kurie sunaikina piktybines ląsteles), kadangi ji padeda sumažinti auglį ir sunaikinti visas jo daleles, kurios nukeliavo į kitas kūno vietas. Kai kuriems vaikams dar taikomas ir spindulinis gydymas, padedantis atsikratyti auglio

Retinoblastoma yra akies auglys. Ji paprastai diagnozuojama, kai tėvai ar gydytojai pastebi, jog apšviestas vaiko akies vyzdys atrodo baltas. Tai vadinama „katės akies atspindžiu“ ir dažnai matoma, kai fotografuojama su blykste.

 

Šia liga dažniausiai serga labai maži vaikai (iki 5 metukų) ir ji jau gali būti gimstant. Retinoblastoma gali būti paveldėta iš tėvų. Vaikams su daugiau nei vienu augliu vienoje akyje ar keliais augliais abiejose akyse (paprastai paveldėta forma) diagnozė dažniausiai nustatoma jaunesniame amžiuje nei tiems, kuriems būna vienas auglys vienoje akyje (paprastai nepaveldėta forma).

 

Yra daug būdų retinoblastomai gydyti. Gydytojas įvertina auglių skaičių, jų dydį ir ar jie išplito kur nors už akies, tuomet parenka geriausią gydymą. Kartais tai būna akies pašalinimas (vadinamas enukleacija). Pašalinus akį, įdedama dirbtinė, kuri parenkama labai panaši į likusią.

 

Yra trys būdai mažiems akies augliams gydyti:

– krioterapijos metu augliui pašalinti naudojamas didelis šaltis;

– termoterapijos metu, kad sunaikintų auglį, naudojamas didelis karštis;

– fotokoaguliacijos metu naudojamas lazeris, kuris sutelkia šviesą į auglį.

 

Šie būdai sutrikdo kraujo pritekėjimą į auglį ir sustabdo jo augimą. Prieš bet kurią procedūrą gydytojas duos specialių vaistų, todėl nieko nejausi.

 

Daugeliui vaikų, sergančių retinoblastoma, taip pat naudojama chemoterapija (gydymas vaistais, kurie sunaikina piktybines ląsteles). Kai kuriems vaikams dar skiriamas spindulinis gydymas, nes šie augliai jam labai jautrūs. Spinduliai pasiekia akį iš specialaus aparato arba operacijos metu į ją įdedamas juos skleidžiantis metalo gabalėlis.

Wilmso auglys yra inksto vėžys. Tu turi du inkstus, kurie yra šiek tiek žemiau šonkaulių lanko, arčiau nugaros. Šie organai yra maždaug tavo kumščio dydžio ir pupos formos. Iš skysčių, kuriuos geri ir kurie patenka į kraują, inkstai iškošia visas naudingas daleles. Iš likusios dalies susidaręs šlapimas (sisiukas) patenka į šlapimo pūslę, kur ir kaupiamas, kol nueini į tualetą. Paprastai Wilmso auglys užauga tik viename inkste, bet kartais gali susidaryti ir abiejuose.

 

Dažniausiai šia liga serga jaunesni kaip 5 metų vaikai, mergaitės serga šiek tiek dažniau nei berniukai. Wilmso auglio gydymas priklauso nuo jo dydžio, tavo amžiaus, nuo to, ar jis yra viename, ar abiejuose inkstuose, bei kaip atrodo žiūrint per mikroskopą. Paprastai, bet ne visada, pirmiausia operuojama, kad būtų galima pašalinti inkstą, kuriame yra auglys. Operacijos metu chirurgas atidžiai apžiūri kitą inkstą, be to, gali pašalinti keletą tos srities limfmazgių. Daugeliui vaikų, sergančių Wilmso augliu, skiriama chemoterapija (gydymas vaistais, kurie sunaikina piktybines ląsteles), nes ji labai veiksminga šios rūšies vėžio atveju. Vis dėlto kai kuriems vaikams dar reikia ir spindulinio gydymo.

Visos anksčiau išvardytos ligos rūšys yra dažniausiai pasitaikančios vaikams. Tačiau yra keletas retų rūšių, kuriomis vaikai irgi suserga.

 

Lėtinė mieloleukemija (LML) gana dažna suaugusiems, bet reta vaikams. Šios ligos atveju piktybinę ligą sukelia suaugusių baltųjų ląstelių rūšis, vadinama granuliocitais. Dažnesnių ūminių leukemijų atveju vaiką susargdina dar jaunos baltosios kraujo ląstelės. Vaikams ar paaugliams, sergantiems LML, būna labai didelė blužnis ir labai didelis baltųjų kraujo ląstelių kiekis kraujyje. Ši liga gydoma chemoterapija (vaistais, kurie sunaikina piktybines ląsteles) ir vaistu, vadinamu alfa interferonu, kuris ligą sulėtina. Šiuo metu didžiausia išgijimo tikimybė, jei atliekama kaulų čiulpų transplantacija (persodinimas).

 

Kepenų augliai vaikams reti. Kartais pasitaiko du iš jų – hepatoblastoma ir hepatoceliulinė karcinoma. Pirmuoju dažniausiai suserga jaunesni kaip 3 metukų vaikai, o antruoju – vaikai iki 4 metų arba tarp 12–15 metų. Niekas nežino, kodėl šie augliai dažniausi būtent šiais amžių laikotarpiais. Augliui sumažinti paprastai iš pradžių skiriama chemoterapija, o paskui jis pašalinamas operacijos metu.

 

Melanoma yra odos vėžys, būdingas suaugusiems, bet kartais pasitaikantis ir vaikams bei paaugliams. Per kraują ir limfą melanoma iš odos gali išplisti į kitas kūno vietas. Šis vėžys paprastai šalinamas operuojant. Kartais jam gydyti dar naudojama chemoterapija ar biologinė terapija.

 

Nazofaringinė karcinoma yra nosiaryklės (nosies ir burnos tęsinio) vėžys. Dažniausiai ja serga 10–15 metų vaikai. Gydytojai parenka geriausią gydymą, išsiaiškinę auglio dydį ir ar jis išplitęs. Dažniausiai skiriamas stiprus spindulinis gydymas. Kartais dar naudojamas chirurginis gydymas, norint pašalinti limfmazgius, kurie nesumažėjo spindulinio gydymo metu. Kartais reikalinga ir chemoterapija (gydymas vaistais, kurie sunaikina piktybines ląsteles).

 

Yra keletas retų minkštųjų audinių sarkomų, kurios diagnozuojamos vaikams bei paaugliams. Vaikams dažniausiai randamos šios sarkomos: sinovinė sarkoma, fibrosarkoma, piktybinis periferinis nervines skaidulas supančių dangalų auglys (dar vadinamas neurofibrosarkoma arba piktybine švanoma) ir piktybinė fibrozinė histiocitoma. Paprastai šie augliai operuojami, kartais skiriamas spindulinis gydymas. Chemoterapija kartais naudojama prieš operaciją dideliems augliams sumažinti.