Kepenų piktybiniai navikai sudaro mažiau nei 5 % visų piktybinių navikų vaikystėje. Dažniausi iš jų – hepatoblastoma (40-50 %) ir hepatoceliulinė karcinoma (20-25 %).
Berniukai serga dažniau nei mergaitės. Hepatoblastoma – gana retas kepenų piktybinis navikas, dažniausiai diagnozuojamas mažiems vaikams. 95 % ligos atvejų nustatoma iki 4 m. amžiaus. 10% atvejų iš karto randamos metastazės plaučiuose. Rečiau navikas metastazuoja i kitus pilvo organus ar centrinę nervų sistemą. Hepatoceliuline karcinoma dažniausiai serga vyresni nei 10 m. vaikai. Ši karcinoma dažniausiai metastazuoja į plaučius, kaulų čiulpus ir limfmazgius.
Pastebėta, jog neišnešioti naujagimiai hepatoblastoma serga dažniau. Nustatytas ligos ryšys su kitais susirgimais: Beckwith-Wiedemann sindromu, šeimine adenomatozine polipoze, Aicardi sindromu. Hepatoceliulinės karcinomos išsivystymui turi įtakos įvairūs veiksniai, sukeliantys kepenų cirozę. Dažniausiai šis navikas susidaro vaikams, sergantiems lėtiniu hepatitu B arba C, tulžies latakų atrezija, von Gierke liga, ataksija-telangiektazija, esant alfa-1 antitripsino trūkumui.
Hepatoblastoma paprastai randama tėvams apčiuopus darinį po dešiniuoju šonkaulių lanku ar pilvo viduryje. Pilvas gali būti papūstas, skausmingas. Kartais atsiranda karščiavimas, bendras silpnumas, pykinimas ir vėmimas, odos niežulys, išryškėja gelta (odos ir akių baltymų pageltimas), sumažėja apetitas, krenta svoris. Hepatoceliulinė karcinoma pasireiškia panašiai, tačiau simptomai dažnai ryškesni, vaikas atrodo labiau paliegęs. Retais atvejais kepenų navikai išskiria hormonus, dėl kurių vaikas anksčiau subręsta.
Bendras išgyvenamumas hepatoblastomos atveju – 60-70 %. Ligą diagnozavus ankstyvoje stadijoje jis siekia 90 %. Sergant hepatoceliuline karcinoma prognozė žymiai blogesnė, nes šio naviko ląstelės itin agresyvios, greitai apima visas kepenis, išplinta į kitus organus. Po gydymo ėmusi didėti alfa fetoproteino koncentracija rodo ligos atsinaujinimą.
