Kai kuriems vaikams laikotarpis po transplantacijos praeina sklandžiai, kiti patiria gyvybei pavojingas komplikacijas vieną po kitos. Vieni pacientai išgyvena, kiti miršta. Neįmanoma numatyti, kuriam vaikui iškils problemų, taip pat nėra būdo nuspėti, ar atsiradusi komplikacija bus tik nemaloni, ar atneš mirtį.
Dažniausiai pasitaiko šios komplikacijos:
Infekcija
Po transplantacijos dėl užslopintos imuninės sistemos, padidėja įvairių infekcijų (bakterinių, grybelinių, virusinių) rizika. Daugelį jų sukelia paties vaiko organizme gyvenantys sukėlėjai (citomegalo virusas, burnos ertmės ir žarnyno bakterijos). Užkrato galimybę nuo kitų žmonių (tėvų, lankytojų, medicinos personalo), mažina jų rankų plovimas prieš kiekvieną kontaktą su vaiku. Dažniausios infekavimosi vietos yra oda, burna, išangės sritis ir centrinės venos kateterio išėjimo į išorę vieta. Nedelsdami praneškite gydytojui apie naujai atsiradusius šiuos simptomus: kosulys, dusulys, pilvo skausmas, viduriavimas, skausmas šlapinantis, išskyros iš makšties, dezorientacija. Įtarus infekciją, tuoj pat bus paskirti antibiotikai. Kartais jie skiriami ir profilaktiškai, dar nesant infekcijos požymių.
Keletas patarimų, kurie padės išvengti infekcijų po kaulų čiulpų ar kamieninių ląstelių transplantacijos:
– liepkite plauti rankas visiems asmenims, atėjusiems pas jūsų vaiką;
– neikite su vaiku pas sergančius asmenis ir į masinių susibūrimų vietas;
– kurį laiką neskiepykite vaiko gyvomis vakcinomis;
– neleiskite prie vaiko asmenų, kurie neseniai buvo paskiepyti gyva vakcina (nuo vėjaraupių, poliomielito);
– neleiskite vaiko prie gyvūnų, jų išmatų;
– prieš vaikui grįžtant namo po transplantacijos, suvyniokite visus kilimus;
– neremontuokite buto, kol jūsų vaikas sveiksta.
Kraujavimas
Dažniausiai pasireiškia kraujavimas iš nosies, dantenų, šlapimo takų, žarnyno, mėlynių atsiradimas be priežasties ar po nedidelės traumos. Taip atsitinka dėl mažo kraujo plokštelių (trombocitų) skaičiaus ir gydoma trombocitų masės perpylimu. Po kaulų čiulpų transplantacijos, trombocitų gamyba atsinaujina vėliausiai.
Mukozitas
Mukozitas (burnos ir virškinamojo trakto gleivinės uždegimas) ir stomatitas (burnos gleivinės žaizdelės) yra dažnos komplikacijos po kaulų čiulpų transplantacijos. Pasireiškia gleivinės paraudimu, išopėjimu, skausmu, apsunkintu rijimu ir kalbėjimu, skonio pasikeitimu. Atsiradus šioms komplikacijoms, skiriama speciali dieta, vaistai nuo skausmo.
Mitybos sutrikimas
Daugeliui po transplantacijos sveikstančių vaikų, prireikia intraveninio maitinimo dėl svorio kritimo, apetito nebuvimo, pykinimo ir vėmimo, skausmingų burnos gleivinės išopėjimų, viduriavimo. Dirbtinis maitinimas tęsiamas, kol grįžta apetitas ir sugebėjimas įsisavinti pakankamą maisto kiekį per burną.
Venookliuzinė liga
Tai tokia komplikacija, kai sutrinka kraujotaka per kepenis. Dažniau pasireiškia vaikams, patyrusiems intensyvią chemoterapiją, daugiau nei vieną transplantaciją, prieš tai turėjusiems problemų su kepenimis. Komplikacija gali įvykti staiga arba palaipsniui. Būdingi simptomai: gelta, kepenų padidėjimas, skausmas viršutinėje dešinėje pilvo dalyje, skysčio susikaupimas pilvo ertmėje, nepaaiškinamas svorio padidėjimas, blogas atsakas į trombocitų perpylimą. Gydoma ribojant skysčius, skiriant krešėjimą mažinančius ir šlapimo išsiskyrimą didinančius vaistus. Jei taikomas intraveninis maitinimas – neduodama amino rūgščių.