Paskutinė gydymo diena kelia ir džiaugsmą, ir baimę. Dauguma šeimų švenčia tablečių gėrimo ir įvairių procedūrų pabaigą, bet kartu šiek tiek bijo, kad nutraukus gydymą liga nepasikartotų. Rūpestis dėl atkryčio bendras visiems vaiko ligą išgyvenusiems tėvams. Dažniausiai liga neatsinaujina, o vaikas greitai atgauna buvusią fizinę ir psichinę sveikatą. Tačiau galimos ir užsitęsusios ar pastovios nepageidaujamos gydymo pasekmės.
Daugelis tėvų prisipažįsta, kad pasibaigus gydymui jautė panašų pasimetimą ir baimę, kaip sužinoję diagnozę. Po mėnesių ar metų praleistų stebint vaiko gydymą, jie nebežino, kas yra „normalus“ gyvenimas. Su vaiko liga ateina supratimas, kad likimas gali būti žiaurus ir nenuspėjamas. Gydymo metu jie jaučiasi saugūs, o jam pasibaigus vėl tampa pažeidžiami.
Paskutinę gydymo dieną vaikas paprastai kruopščiai apžiūrimas, atliekamas kraujo tyrimas, rentgenograma ar kompiuterinė tomografija (priklausomai nuo naviko tipo). Gydytojas turėtų įvertinti gydymo efektyvumą, paskirti sekančios apžiūros ir tyrimų datą, informuoti apie galimus ilgalaikius gydymo šalutinius poveikius.
Jų gali nebūti arba būti labai ryškūs. Vėlyviesiems nepageidaujamiems reiškiniams priklauso: endokrininės sistemos veiklos nepakankamumas, augimo atsilikimas, mokymosi sutrikimai, nevaisingumas, klausos praradimas, problemos su širdimi ar plaučiais, padidėjusi antrinių piktybinių navikų rizika. Svarbu išsiaiškinti, kokie atokūs šalutiniai poveikiai labiausiai tikėtini po gydymo, kurį gavo jūsų vaikas. Žinant, galima atidžiau stebėti, ar tai dar neprasidėjo. Kaip dažnai sakoma: „Tikėkis geriausio, lauk blogiausio“.
Kiekvieno žmogaus sveikata labai priklauso nuo jo gyvenimo būdo. Sirgusiems vėžiu, sveikata reiktų ypatingai rūpintis. Svarbi sveika mityba, pakankamas fizinis aktyvumas, apsaugos nuo saulės priemonių naudojimas, viršsvorio mažinimas, alkoholio bei rūkymo atsisakymas, saugus seksas.
