Kai 2010 metų žiemą bičiulis Linas pakvietė sudalyvauti labdaros ir paramos fondo „Rugutė“ rengiamoje kraujo donorystės akcijoje „Padovanok lašelį“, nusprendžiau, kad pats metas pirmą kartą tapti donore. Iš tiesų apie fondą ir jo veiklą šiek tiek žinojau anksčiau – iš Lino pasakojimų.
Kraujo donorystės akcijoje susipažinau su Edita ir Dainoru, kurių gerumas sunkiai telpa į kokius nors būdvardžius ir kurių neišsenkantis noras dalintis viskuo: patirtimi, žiniomis, meile, atjauta, rūpesčiu, laiku, apčiuopiama parama padeda šeimoms, susidūrusioms su be galo sunkiu onkologinės ligos išbandymu, jaustis drąsiau, suteikia jėgų ir vilties.
„Rugutės namuose“ tąkart, 2010-aisiais, kraujo donorystės akcijos metu pažinau daug šaunių savanorių, kurių apsisprendimas atriekti dosnią dalį savo laiko ir padėti vaikams, įkvepia iki šiandien. Įvairūs renginiai, organizuojami ar palaikomi ten susibūrusių žmonių, jų buvimas ir šiltas bendravimas su mažaisiais kovotojais bei jų šeimomis kėlė malonią nuostabą.
Vienas jautriausių dalykų, taip pat priartinęs prie „Rugutės“, buvo netiesioginis susitikimas su fondo tada globojama mergaite – kanklėmis grojančia Julija Rimkute. Pamenu, perduodavome viena kitai linkėjimus, nors dar nė karto nebuvome susitikusios (gal muzikantiškos mintys susiklausė anksčiau, nei mudvi pirmą kartą paspaudėme viena kitai ranką).
Visi šie reiškiniai sukėlė savotišką cheminę reakciją – supratau, kad labai norėčiau tapti „Rugutės“ savanorių būrio dalimi. O po šios minties atėjo kita – bent kruopele prisidėti prie vaikų laimės tuo, ką sugebu – muzika. Taip su Linu ėmėme vystyti galimo paramos koncerto idėją ir dar 2010-ųjų pavasarį kartu su bendraminčiais muzikantais surengėme pirmąjį paramos koncertą „Muzikinis linkėjimas“. Džiugu, kad koncertas gyvuoja, randa vis daugiau palaikytojų ir kasmet po truputį auga.
Dešimtmečio proga „Rugutei“ norisi palinkėti kuo daugiau stiprybės, sėkmės ir sugrįžtančio gerumo, kurį dovanoja. O visiems vaikams – tikėjimo ir neabejotinų pergalių!
