Kartais vaiko gydymo kelyje gimusi bendrystė tampa tokia gili, kad bėgant metams keičia tik formą, bet ne esmę.
Su Aušra skaičiuojame antrą pažinties dešimtmetį. Susitikome ten, kur laikas sustoja – tarp palatos sienų, kai jos sūnus Aurelijus kovojo su onkologine liga. Tai buvo laikas, kupinas besikeičiančios stiprybės, nežinomybės ir skausmo, bet niekada neprarandant vilties. Ši patirtis suartino ir supynė mūsų bendrystės giją taip, kad jos neišardo nei bėgantys metai, nei tūkstančiai kilometrų.
Šiandien Aušra gyvena Airijoje. Nors gyvenimas ją nuvedė toli, jos ryšys su „Rugute“ išliko tvirtas ir gyvas. Ji nuolat dalijasi žinia apie fondo veiklą, kalba apie pagalbą vaikams, susiduriantiems su onkologine liga, ir ieško galimybių prisidėti prie realios pagalbos. Taip pat ji yra aktyvi organizacijos „Airijos lietuviams rūpi“ narė. Aušros buvimas stiprina ir mane. Kai pritrūksta jėgų, ji primena – net iš skaudžiausios patirties gimsta begalinis noras užvesti kiekvieną vaiką į esminę gyvenimo viršūnę – remisiją.
Ačiū už šilčiausius apkabinimus ir skaniausius macaronsus 🥰