Prieš mėnesį kreipėmės į Štutgarto ir Tiubingeno lietuvius, prašydami būti šalia vienuolikmečio Dominyko ir jo mamos, atvykstančių į Tiubingeno universitetinę ligoninę itin sudėtingai, didelės apimties operacijai.
Per daugelį metų ne kartą įsitikinome, kad ir į kurią šalį gydytis išvyktų vaikai, visada atskuba svetur gyvenantys lietuviai. Savo laiku, rūpesčiu ir buvimu šalia jie tampa atrama iki tol nepažįstamai šeimai. Taip buvo Viurcburge, Berlyne, Marselyje, Stokholme, Orhuse, Ciuriche, o šįkart – Tiubingene.
Šiandien žemai lenkiamės tiems, kurie Dominyką ir jo mamą globojo nuo pirmųjų akimirkų, jiems nusileidus Frankfurto oro uoste iki pat sugrįžimo namo.
Nuoširdžiai dėkojame Štutgarto lietuvių bendruomenės pirmininkei Daivai Schriel už nuolatinį rūpestį Dominyku, ypač už operacijos dieną, praleistą šalia jo mamos, ir pagalbą bendraujant su gydytojais.
Iš visos širdies dėkojame Ievai, kiekvieną dieną skubėjusiai aplankyti Dominyką, Kristinai ir Ilonai – už rūpestį, skirtą laiką ir buvimą šalia.
Ačiū už stiprų vienybės ir bendrystės jausmą. Svetimoje šalyje, ligoninės palatoje, Jūsų dėka buvo galima pajusti namų šilumą ir saugumo jausmą.