Giliausia fondo veiklos esmė man – tai galimybė būti šalia ir matyti, kaip keičiasi vaikai.
Spalį žvelgėme į Evutę rudeniškame žaidimų kampelyje – ji, apsupta moliūgų, su šypsena vairavo traktoriuką, o nuo infuzijos stovo raizgėsi vamzdeliai. Šiandien Evutė – jaukiai prigulusi vasaros šiluma alsuojančioje palapinėje. Žiūrėdami į ją, tyliai širdimi pajuntame – nueitas ilgas, nelengvas kelias. Kelias, kuris kalba apie mažos mergaitės stiprybę, apie drąsą žengti pirmyn, nepaisant visų išbandymų.
Tą rudenį linkėjome palankaus vėjo. Šiandien linkime to paties – kad vėjas visada pūstų tik į nugarą. Kad niekada nestabdytų Tavo veržlaus žingsnio. Kad padėtų pasiekti tai, apie ką tyliai svajoja kiekvienas, susidūręs su onkologine liga – ilgalaikę remisiją.
Evute, esi didelė savo stiprybe. O mes – šalia.
