Kai šeima įveikia onkologinės ligos išbandymą, ryšys su ligonine dažnai nesibaigia. Buvusių pacientų artimieji neretai nusprendžia sugrįžti – jau ne kaip lydintys vaiką gydymo kelyje, o kaip tie, kurie nori padėti kitiems, šiuo metu einantiems tą patį kelią. Tokie sugrįžimai tampa tyliais, bet labai jautriais ir prasmingais veiksmais.
Ričard, lydimas mamos, 2020 metais ėjo leukemijos gydymo keliu. Šiandien mama į vaikų onkohematologijos skyrių sugrįžta viena – nebe lydėti sūnaus, o nešina pačios nertais žaislais. Kiekvienas jų – ne tik mielas rankdarbis, bet ir palaikymo ženklas vaikui, kurio kasdienybę vis dar supa infuzijos, tyrimai ir procedūros.
Šiltai dėkojame Renatai („Kilpa prie Kilpos“) už jaukius nertus žaislus – jie taps mažųjų palydovais, padėsiančiais jaustis saugiau.
P. S. Nuotraukoje – Aronas, šiuo metu einantis gydymo keliu, su vienu iš nertų žaisliukų rankose. Žvelgdami į berniuką dar aiškiau pajuntame, kokią gilią prasmę turi bendrystė.
