Kartais likimas ima ir nustebina. Neatsižvelgdamas net į tai, kad esi dvyliktoje klasėje ir turi pasirengti baigiamiesiems brandoms egzaminams, dar prideda naują ir sudėtingą išbandymą – onkologinę ligą. Taip nutiko Aurelijai – rugpjūčio viduryje ji turėjo pasiryžti dvigubam iššūkiui – įveikti Hodžkino limfomą ir baigti mokyklą.
Tad vakar apsilankymą Aurelijos palatoje vargu ar galiu pavadinti svajonės išpildymu. Įteiktas kompiuteris yra priemonė neatsilikti nuo klasės draugų, galimybė susisiekti su mokytojais ir, jei tik būklė leis, dalyvauti pamokose nuotoliniu būdu.
Šypsojausi žvelgdama į Aurelijos troškimą kuo greičiau įdiegti programas ir antradienį jau dalyvauti pamokose. Žvilgtelėjusi į atneštus pietus mergaitė skubiai tarstelėjo: „O, šaltibarščiai, galiu suvalgyti vėliau – neatvės“. Juokaudami sakėme: „Laukdami Tavęs jie gali sušilti“.
Dar kartą, jau virtualiai, apkabinu ypatingai mielą Aureliją ir pažadu būti šalia kiekviename kelio per ligą vingyje. Šiltai dėkoju visiems, esantiems su „Rugute“. Būkime kartu dėl vaikų ir jų ateities.