Su „Rugute“ mano pažintis prasidėjo labai seniai, beveik prieš dešimt metų, tarp Vilniaus Santariškių ligoninės sienų. Pamenu, kai „Rugutės“ komanda nuolat lankydavo mažuosius ligoniukus ir jų šeimas, džiugindavo įvairiomis dovanėlėmis, savo buvimu šalia keldavo nuotaiką, įpūsdavo optimizmo, tikėjimo bei palaikydavo sunkiausiomis akimirkomis, įskaitant ir mane.
Vargu, ar man yra tekę sutikti tokių nuoširdžių bei pasiaukojančių žmonių, kurie, atrodytų, pačius juodžiausius gyvenimo momentus sugebėdavo nuspalvinti ryškiomis Vilties spalvomis. Labai gera atsiminti, kai fondo „Rugutės“ komanda suorganizuodavo įvairiausių bei įdomiausių pramogų, atnešusių pačių geriausių įspūdžių ir plačiausių šypsenų.
Labai norėčiau „Rugutės“ fondui palinkėti ir toliau išlikti tokiam vieningam bei stipriam, kupinam entuziazmo, idėjų, palaikymo ir supratimo, o su onkologinėmis ligomis susidūrusiems vaikams ir jų šeimoms norėčiau palinkėti vilties ir tikėjimo, jog viskas bus gerai, nes tikėjimas yra didžiausias priešnuodis bet kokioms užpuolusioms bėdoms. Taip pat linkiu neapsakomai daug stiprybės, palaikymo, vienybės, ištvermės ir, svarbiausia, SVEIKATOS!
