Labdaros ir paramos fondo "Rugutė" forumas

[Jurggga]

nuosirdziausia uzuojauta seimai..
labai labai tikejau.. deja

[editada]

uzuojauta Martynuko mamytei, mociutei... truksta zodziu apsakyti koks skausmas viduje.....tikejau,kad viskas bus gerai, bet......

[spensera]

nežinau kokius žodžius parinkti, kad kažkiek sušvelninti jūsų visų skausmą širdelėse..tikriausiai tų žodžių ir nepavyks man rasti..tik nuoširdžiai noriu tikėti , kad kiekviena išaušusi nauja diena atneš nors po mažą dalelę ramybės jūsų širdžiai.o martynukas visada pasiliks su jumis ir tyliai stebės jus iš šalies..stipriai jus apkabinu

[agweta]

Miela Neringa.kaip jus laikotes?netikiu,kad visiskai dingai...kur esat?ar likot Vilniuj ar gryzot atgal i Klaipeda?rasyk,netylek.bendraujant lengviau isgyventi ir juodziausia kosmara.mylim,ilgimes,esam kartu

[panda]

as taves labai ilgiuosi...

[Martyno mama]

Labas, mielieji, dekui visiem uz grazius nuosirdzius zodzius, uz palaikyma, uzuojauta...
Atleiskit, kad taip ilgai nieko neparasiau, tiesiog nesinorejo nieko, nebuvo jegu kanors daryti...
Dabar jau gyvename Klaipedoje, cia Vilniuje niekas musu nelaiko...
Nezinau kiek reikia laiko, kad kazkiek uzglostytu ta netekties skausma ir, ar isvis koks laikas gali ka palengvinti? Kuo toliau, tuo jauciu didesni ilgesni ir vis sunkesne darosi nasta sirdeleje....
Taip ir gyvenu, diena prabega gan greitai, rupesteliu vejama, o nakti sukasi mintys pilnos priestaravimu ir abejoniu, vidines grauzaties ir prisiminimai....Kiekviena ryta palaistau asarelem...
Niekaip negaliu sau atleisti, kodel paklausiau gydytoju ir pasidaviau, kai mane isvare is reanimacijos palatos, paskutinemis mano Martynuko gyvenimo minutemis...Matyt todel, kad netikejau, kad tai jau paskutiniai jo sirdutes duziai, paskutiniai ikvepimai, kad matau jo atmerktas akytes paskutini karta. O buvau jam prizadejusi, kad niekur neisiu nuo jo lovytes ir visada laikysiu ji uz rankytes, kad jis nieko nebijotu ir butu ramus....
kaip zinoti, ar jam nebuvo baisu??? Kas dabar pasakys? Kad zinociau, kad nors dabar jam gerai, gal butu kiek lengviau...

[spensera]

Brangute, net jei tu ir negalėjai ir nebuvai šalia Jo paskutinėmis minutėmis, tai visiškai nereiškia, kad jis buvo vienas. Juk Jis visuomet buvo, yra ir bus jūsų širdutėje, mintyse. Jūs ten visada kartu, neišskiriami.Jūsų skausmo neįmanoma išmatuoti jokiais matais, tačiau kiekviena nauja išaušusi dienelė palengvins širdutės skausma, nors tai gal bus ir negreit. tik žinokit, kad jūs negalite nuleisti rankų ir pasiduoti, nes sakėt, kad turit dar vieną sūnelį, kuriam reikia linksmos, besišypsančios mamytės. tad nubraukit ašaras ir užsimaskavus šypsena keliaukit toliau, nors ir kaip sunku bebūtų. jei turit kažką artimo, apsikabinkit ir išsiverkit, turėtų nors kažkiek palengvėti

[rima]

Neringute , laikykis , kad sunku , tai savaime suprantama , kaip gi kitaip galetu buti ? Tave gal siek tiek paguos tai , jog as , netekusi Lino pries metus , dabar gyvenu lydima jausmo , jog jis yra visai salia , kas kad as jo nematau akimis , uztat jauciu sirdimi . Man jau siek tiek lengviau , patikiek .
Gerai , kad salia turi sunu , juk jis dar toks mazytis , jam taip reikia Taves.Prisimenu , kai po Lino mirties pas mane istisas dienas sukiodavosi brolio 3 metu sunelis , kuris kaip sielos vaistas man ir dabar , ir tada budavo . Maniskiam jau 18 metu , jo nepasupuosi pajemusi ant ranku, nepamyluosi kada nori .
Linkiu Tau ir Tavo seimai stiprybes , sveikatos ...

[agweta]

Neringa,niekuo saves nekaltink,nes tai pats blogiausias jausmas.jis zmogu isveda is pusiausvyros.sutik,yra kaip yra.skaudu,bet mes bejegiai pries isejima.ir visad tikek,kad TEN Martynukui tikrai gerai.jis nebejaucia kuno skausmu.ir tikrai tikiu,kad jis kasdien yra salia taves,savo mazojo broliuko ir mociutes.tik jus jo nematot...apkabinu jusu visa seima.visad mintimis ir sirdimi su jumis...su Martynuku...

[Regi]

Miela Neringa, kiekvieną dieną atidarydavau šitą puslapiuką tikėdamasi, kad būsite ką nors parašiusi... Ačiū, kad radote tam jėgų.
Jau nuo paauglystės, po sesutės mirties, aš daug domėjausi Mirties tema. Kad Martynas Ten šypsotųsi ir būtų laimingas, jokiu būdu nekaltintinkite savęs - Jūs buvote ir ESATE tobula Mama, mylinti Mama, rūpestingiausia pasaulyje Mama. Martynui nepatinka matyti Jus verkiančią - patikėkit tuo, juk jis dabar visada yra šalia, o savo pačiai pačiausiai mamytei niekuo negali padėti, neskaudinkite savo Angelėlio. Pamatysite, kiek daug gyvenime bus situacijų, kai pajusite saugančią, globojančią, guodžiančią savo Angelėlio ranką. Stiprybės ir tikėjimo Jums, miela Neringa - nepažįstama, bet tokia brangi (čia turėtų būti širdelė, bet nemoku įkelti )

[Kinete]

Sveiki, Neringa... prabėgo metai... Kaip jūs laikotės šiuo metu...?

[vilija]

sunkiasi asaros akyse,gal geriau nerasyti,bet... niekada nepamirsime taves nuostabusis MARTYNAI.nepamirsime ir vienos nuostabiausiu pasaulyje zmogaus-tavo mociutes.per sunku kazka daugiau rasyt.....

[jurgelis]

Mielam Martynukui....Tu mūsų širdelėse...

[Martyno mama]

Labas, musu mielieji, musu draugai, musu palaikymo komanda, esu jums labai dekinga uz pagalba, palaikyma , meile einant sunkiu ligos keliu...
Atleiskit, bet nesinorejo nieko rasyti, neradau zodziu, ir dabar ju nelabai randu, tiesiog nezinau, ka ir pasakyti... Tas netekties skausmas labai sunkus, vis dar negaliu sau leisti net galvoti apie savo vaikeli, o ypac prisiminti paskutiniu musu dieneliu... taip baisu... guli didiulis akmuo krutineje ir spaudzia... nezinau, ar laikas gali kazka susvelninti...? O pamirsti, tai tikrai niekada negalesiu... Tai tiesiog stengiuosi negalvoti, o uzsiimti kazkuo.. gerai, kad yra kuo, kad mano mazyliai neleidzia nuobodziauti . Dekoju dievui, kad dave man Algirda ir Ausrine, tiek meiles jie inese i mano gyvenima ir ne tik mano, i musu visu seimynyksciu - mociutes, senelio, tetos, dedes... Siaip, mes gyvename gerai, esame visi sveiki ir todel laimingi. Dziaugiames gyvenimo smulkmenomis, kaip mus ismoke Martynukas.
Daznai nubraukiu asara, pagalvojus, koks butu laimingas Martynukas dabar, jis taip mylejo savo mazaji broliuka, taip norejo juo rupintis, o dabar dar ir sesute turetu... Deja, jos jau neteko jam pazinti .
Visi drauge aplankome kapeli, uzdegame zvakeles. Pastateme paminkliuka, pati ji suprojektavau - kaltine saulute su ziedu pumpureliais, medelio sakelemis, meneseliu ir pauksteliais - tautineje dvasioje. Pasodinau du gortenziju krumelius, turetu zydeti zydrai visa vasarele .... Arteja gimtadienis, uzsakysime misias, visi drauge papietausime. Daugiau nieko negaliu padaryti del sunelio...
Paskui, su savo mazyliais islekiame i UK pas musu teveli, pasisveciuosim.
Labai noreciau sudalyvauti mamyciu netekusiu vaikuciu susitikime, bet atstumas didelis, o vaikuciai mazi, tai niekaip vis nepavyksta susiderinti , bet kazkada vistiek tikiuosi susimatyti.
Retsykiais uzsuku i Rugutes forumus, paskaitineju, pasimeldziu, palinkiu sekmes einantiems tuo paciu keliu, bet tyliai, kolkas nerandu zodziu....

[panda]

Su gimimo diena angeleli.