Pagrindinis puslapis Labdaros ir paramos fondo "Rugutė" forumas

 
 DUKDUK   IeškotiIeškoti   Narių sąrašasNarių sąrašas   Vartotojų grupėsVartotojų grupės   RegistruotisRegistruotis 
 AprašymasAprašymas   Tikrinti asmeninius pranešimusTikrinti asmeninius pranešimus   PrisijungtiPrisijungti 

Nykštukų kalėdinės kelionės dienoraštis 2008

 
Pradėti naują temą   Ši tema uždaryta. Jūs negalite redaguoti pranešimų ar rašyti atsakymų    Pagrindinis puslapis -> Fondo kasdienybė
Rodyti ankstesnę temą :: Rodyti sekančią temą  
Autorius Pranešimas
Edita



Prisijungė: 2005 01 03
Pranešimai: 1635
Miestas: Vilnius

PranešimasParašytas: 12 Št. 27,2008 1:29 am    Rašyti temą: Nykštukų kalėdinės kelionės dienoraštis 2008 Atsakyti su citata

Mielieji,
Šiais metais kilo mintis sukurti Kalėdinės kelionės dienoraštį. Tikimės neprarasti įkvėpimo iki kelionės pabaigos ir džiuginti Jus kiekvienos dienos įspūdžiais.

Pirmoji diena (gruodžio 26 d.)

Pagaliau išaušo taip ilgai lauktas gruodžio 26-osios rytas. Keturi nykštukai su pačiom plačiausiom šypsenom ir didžiausiu polėkiu širdyse išvyko į Kalėdinę kelionę aplink Lietuvą.

Pirmiausia pasibeldėme į Samantos namų duris. Didelei mūsų nuostabai, netrukus įbildėjo dar viena Kalėdų senelio komanda. Šelmiškai pasiginčiję, kurie esame tikrieji, galiausiai draugiškai sutarėme, kad Kalėdos – stebuklų metas ir kuo Kalėdų senelio pagalbininkų daugiau, tuo vaikų akyse daugiau džiaugsmo. Paišdykavę ir pasidžiaugę ūgtelėjusia Samanta, pasukome link Ukmergės.



Šiltas apsikabinimas su žvaigždute mums spindinčio Ryčio šeima ir nykštukai vėl kelyje Vilnius – Panevėžys.



Ramygala. Nepaprastai jaukiuose namuose mūsų laukia garuojantys pietūs ir nekantraujanti Viltė. Kartu su mažąja šeimininke pasidžiaugiame jos naujosios lėlės besikalančiais pirmaisiais dantukais. Kai Viltės mama paduoda Eglės, didžiosios Mylimukės palaikymo komandos narės, su beribiu rūpesčiu paruoštą albumą, netenkame žado – kiek daug idėjų ir širdies šilumos į jį įdėjo Eglė. Naudodamiesi proga, dėkojame Eglei už šiltą draugystę su mažąja drauge.



Pamojavę Viltei, atveriame Žilvino namų duris. Obuolių pyragas tirpsta burnoje, todėl net nenustembame, kai Žilvinas pasako, kad jo mamytės kepti pyragai skanesni net už močiutės. Šiuose namuose net nykštukus pagauna lenktynių azartas. Trasa sudedama akimirksniu ir pasigirsta komanda „Vienas, du, trys“. Mašinos skrenda ore. Liūdna atsisveikinti, tačiau mūsų jau laukia Naglis.



Kol klojami traukinio bėgiai, Naglis jau suka ratus su „Tomy“ traukinuku. Sugriuvę ant grindų žavimės plačia mažojo mašinisto šypsena – tūtuodamas traukinukas suka ratą po rato. Atsisveikindamas Naglis „atranda“ vieno nykštuko fotoaparatą ir nepaleidžia mūsų tol, kol visų nenufotografuoja.



Diena artėja į pabaigą. Paskutinė nykštukų stotelė – jaukūs Povilo namai. Prieš apkabindami Povilo tėvelius ir broliuką, sustojame prie didžiojo Kapitono kapelio ir uždegame žvakutes. Ignutis kaip visada pasitinka su šypsena ir įveda mus į „LEGO“ pasaulį. Dar nespėjus pavakarieniauti, kosminis „Žvaigždžių karų“ erdvėlaivis jau nardo po kambarį. Beprotiškai gera, tačiau laikas poilsiui.



Tokia buvo pirmoji diena. Nekantraudami laukiame, kokie įspūdžiai apsigyvens mūsų širdyse rytoj.[img][/img]
_________________
„Mes randame gyvenime tai, ką patys jam suteikiame.“ R. V. Emersonas
Atgal į viršų
Peržiūrėti vartotojo aprašymą Siųsti asmeninį pranešimą Siųsti el. laišką Apsilankyti vartotojo tinklapyje
Edita



Prisijungė: 2005 01 03
Pranešimai: 1635
Miestas: Vilnius

PranešimasParašytas: 12 Sk. 28,2008 12:30 am    Rašyti temą: Atsakyti su citata

Antroji diena (gruodžio 27 d.)

Tęsiame kelionę į šiaurinę Lietuvą. Mus pasitinka lėtai besisukančios snaigės. Grožimės sniego apklotu.
Stabtelime prie didžiųjų Kovotojų Rugutės, Pijaus, Linutės kapelių. Akimirkos tyloje apkabiname mažuosius širdimi.
Sužvarbusius nykštukus su karštos arbatos puodeliu pasitinka Linutės šeima. Išvynioję žemėlapį, surengiame Dariui geografijos žinių patikrinimą, kurį jis išlaiko puikiai. Linutės broliukas pažada tobulėti, o mes – kitą sykį atvykti su sudėtingesnių klausimų bagažu.



Vos kelias minutes užtrunkame ir nykštukų komanda jau beldžiasi į kito Mylimuko namų duris. Beribe nuostaba spindi Salvijaus akys – šiais metais jį aplankė tikri nykštukai. Norėdami dar nors kelias minutes pasižavėti Salvijumi ir žinodami berniuko būdą išsipildžius norui tuoj pat nerti į žaidimų pasaulį, paprašome pasakyti eilėraštį. Žavi akimirka ir Salvijus mus apkabina tik išlydint.



Nors kelias netrumpas, kelionė neprailgsta – mes jau Radviliškyje. Ugnę pažįstame jau senokai, tačiau pirmą kartą viešime jos namuose. Malonu apkabinti Ugnę, susipažinti su jos broliuku ir sesute.



Ir vėl nykštukai kelyje. Laikas bėga labai greitai, o mūsų dar laukia Tado šeima, Urtė ir Titas.
Susitikimas su Tado šeima kaip visada ypatingai jaukus ir šiltas. Dar kartą įsitikiname, kaip gera visiems kartu „Rugutės“ šeimoje ir pajaučiame patį tikriausią ir nuoširdžiausią buvimo drauge džiaugsmą.



Pas Urtę skubame nešini dar vieno troškimo išsipildymu - „Baby Born“ berniuku. Su mažąja „mama“ išpakuojame lėlytę, kartu pasimokome ją auginti ir šmaikštaudami galvojame, koks vardas jai būtų tinkamiausias. Labai ačiū Urtės mamytei Jurgai už arbatą, sunaikinančią visas nykštukus puolančias bakterijas.



Šios dienos nuotykius baigiame aplankydami „paukščiukų“ šeimynėlę – nuskubame pas Titą. Iki ašarų sujaudina Beatričės padainuojama daina. Neapsakomai gera matyti Titą, laikantį rankose savo išsvajotą „Batman'o“ automobilį.



Vakaras pasibaigia išties įspūdingai – vaikų siautimu ir iš visos širdies mums padovanota staigmena - į dangų paleistais fejerverkais.



Po iš tiesų įsimintinos dienos, kupini minčių apie tai, ką jautėme šiandien ir kas mūsų laukia rytoj, linkėdami visiems saldžiausių sapnų nykštukai atsisveikina iki rytojaus ir bėga ilsėtis.
_________________
„Mes randame gyvenime tai, ką patys jam suteikiame.“ R. V. Emersonas


Paskutinį kartą redagavo Edita, 12 Pir. 14,2009 9:45 pm. Redaguota 1 kartą
Atgal į viršų
Peržiūrėti vartotojo aprašymą Siųsti asmeninį pranešimą Siųsti el. laišką Apsilankyti vartotojo tinklapyje
Edita



Prisijungė: 2005 01 03
Pranešimai: 1635
Miestas: Vilnius

PranešimasParašytas: 12 Sk. 28,2008 10:40 pm    Rašyti temą: Atsakyti su citata

Trečioji diena (gruodžio 28 d.)

Pusnyje miegantiems nykštukams saulė pakutena skruostą ir ragina ruoštis kelionei. Pamojuojame Šiauliams ir išriedame link Kelmės.
Be galo pasiilgę Agnės ir Viktorijos, skubame jas apkabinti. Kol nykštukės džiaugiasi mergaičių „Pets“ žaisliukais, nykštukai prisuka Agnės dovanai – išsvajotom rogutėm – vairą. Palinkime snieguotos žiemos ir pasukame link Rietavo.



Norime dar kartą paimti už rankų Juliuko šeimą ir pasakyti, kad meilę, kurią jautėme Juliui, visada nešiosimės savo širdyse. Juliuko brolio Justo reakcija pamačius dovaną pripildo mus pačių geriausių emocijų – be proto gera stebėti taip nuoširdžiai nustebusio vaiko akis.



Važiuodami rūke paskendusiu keliu, pasiekiame kitą nykštukų stotelę – Klaipėdą. Aplankome mažąjį Gustą, kuris mūsų laukdamas taip pavargo, kad užmigo. Netrukdydami mažyliui sapnuoti, dovanėles atiduodame ir jaukiai pabendraujame su jo mama.

Pagaliau sulaukiame, kol galėsime pamatyti Reinoldą. Be galo gera džiaugtis jaukiu buvimu kartu, stebėti, kaip Reinoldas atranda Kalėdų nykštukų barzdą ir kepures, drauge dėlioti kaladėles. Be galo didžiuodamiesi mūsų Kovotoju, stebime jo vaidinimo darželyje įrašą. Norime ypatingai padėkoti Astai už pasiūlytą pačią skaniausią sriubą – būtent tai, apie ką šiandien nykštukai svajojo.



Negalime nesidžiaugti Mylimukės Livijos džiaugsmo ašaromis ir kerinčia šypsena pamačius tik jai skirtą Kalėdų Stebuklėlį – barbių namą. Sugriuvę ant grindų padedame nekantraujančiai Livijai jį išpakuoti ir puolame apžiūrinėti. Su nuoširdžiu pasimėgavimu stebime, kaip dar vieno vaiko širdutė prisipildo svajonės išsipildymo džiaugsmo.



Taigi tokia buvo trečioji diena – ir vėl kupina mažųjų šypsenų, šiltų apsikabinimų ir nuoširdaus buvimo kartu. Diena, dar kartą leidusi suprasti, kad iš tiesų reikia visiškai ne daug, kad jaustumėmės laimingi. O dabar nykštukai su visais atsisveikina ir bėga nekantriai laukti rytojaus.
_________________
„Mes randame gyvenime tai, ką patys jam suteikiame.“ R. V. Emersonas
Atgal į viršų
Peržiūrėti vartotojo aprašymą Siųsti asmeninį pranešimą Siųsti el. laišką Apsilankyti vartotojo tinklapyje
Edita



Prisijungė: 2005 01 03
Pranešimai: 1635
Miestas: Vilnius

PranešimasParašytas: 12 Antr. 30,2008 1:12 am    Rašyti temą: Atsakyti su citata

Ketvirtoji diena (gruodžio 29 d.)

Nykštukų kelionė jau persirito į antrąją pusę. Prieš atsisveikindami su jūra, nuskubame aplankyti Viliaus. Džiaugiamės galėdami pirmą kartą su Viliumi pabendrauti daugiau ir užmegzti dar šiltesnį ryšį su jo šeima.
Palikdami Klaipėdą, gauname žinutę, kaip mūsų jau laukia Justė.



Artėjame prie Šilutės. Šypsomės matydami, kaip mažoji šelmiukė rūpestingai dėlioja daiktus į padovanotą kuprinę ir rūpinasi naująja lėlyte. Justės mamytė pavaišina neapsakomai gardžiais cepelinais. Nykštukai apgailestauja, kad jau reikia atsisveikinti, bet jiems jau metas judėti toliau.



Pasiekėme Pagėgius. Iš visos širdies apkabiname Ievutės šeimą ir kartu su jais aplankome mažosios Kovotojos kapelį. Uždegame žvakutes ir paprašome mus globoti.

Tauragėje aplankome Korneliją. Mylimukės akys spindi – jos rankose taip norėtas Barbės kompiuteris, o mes taip pat džiaugiamės jos noru tobulėti. Kornelijos tėveliai padovanoja nykštukams kareivišką sausą davinį. Juokaujame, kad tai bus nykštukų Naujųjų metų sutikimo šventinė vakarienė.



Vertimų kaimas. Gauname užuominą, kad kieme, kuriame papuošta didelė žaliaskarė, laukiama nykštukų. Mažumėlę paklaidžioję, nykštukai randa kelią į svetingus namus. Pagaliau susipažįstame su Ignu. Nuoširdus rankos paspaudimas ir prisėdame pabendrauti su tėveliais.



Kuo mažiau aplinkui matome sniego, tuo labiau suprantame, kad artėjame prie nykštukų nakvynės vietos – Kėdainių. Būtent čia prasidės rytojaus kelionė, kurios vėl, kaip ir kiekvieną vakarą, nekantraudami laukiame.
_________________
„Mes randame gyvenime tai, ką patys jam suteikiame.“ R. V. Emersonas
Atgal į viršų
Peržiūrėti vartotojo aprašymą Siųsti asmeninį pranešimą Siųsti el. laišką Apsilankyti vartotojo tinklapyje
Edita



Prisijungė: 2005 01 03
Pranešimai: 1635
Miestas: Vilnius

PranešimasParašytas: 12 Antr. 30,2008 9:25 pm    Rašyti temą: Atsakyti su citata

Penktoji diena (gruodžio 30 d.)

Išaušo ilgosios nykštukų kelionės paskutinis rytas. Nykštukai sutartinai sako „brrrr utititi šalta“ ir skuba pas vaikus, kad juos sušildytų mažųjų šypsenos.

Nuo nykštukų nakvynės pusnies vos kelios minutės kelionės iki Ligitos namų. Vos išlipę iš savo ratų, nykštukai pamato, kaip yra laukiami – pro langus jiems jau mojuoja Ligita. Tarsi jausdama, kad nykštukai sušalę, Rugučiukė jaukiai juos apgaubia savo megztais minkštais šalikais, o mama pusryčiams nykštukus pavaišina cepelinais.



Išriedame link Batėgalos apkabinti taip seniai nematytos Joanos. Joanai skubame įteikti Kalėdinius Stebuklėlius – stalo žaidimus, kuriuos nykštukams apžiūrėti ne mažiau smalsu nei pačiai Mylimukei. Iš šių namų nykštukai iškeliauja su pilnu maišu skanių obuolių.



Nykštukai skriete nuskrieja pas Aurelijų – taip smarkiai jo pasiilgome. Randame tėvelius, kraunančius daiktus iš mašinos – Aurelijus ką tik grįžo iš ligoninės. Susėdame trumpam, kaip visada šioje šeimoje šiltam pokalbiui. Bejuokaudamas Aurelijus pasimatuoja linksmąją nykštuko kepurę. Iš šių namų ir vėl išeiname nešini dovanomis – vyriausioji nykštukė negali atsidžiaugti gautomis nykštukų šlepetėmis.



Paskutinė šios dienos stotelė – mūsų didžiojo gamtos mylėtojo Tauro namai. Be galo didžiuojamės savo Mylimuku, su dideliu susidomėjimu apžiūrime lydekos dantis, sukaltus inkilus ir klausome pasakojimo apie auginamus gyvūnus. Džiaugiamės Tauro sprendimu už praėjusiais metais per Kalėdas gautą čekį įsigyti pirkinį – Lietuvos Raudonąją knygą. Atsisveikiname su šia šeima pažadėdami pas juos būtinai atvykti vasarą ir pasukame link Vilniaus.



Liūdna, bet pirmoji kelionės dalis pasiekė pabaigą. Truputėlį pavargę, bet be galo laimingi nykštukai grįžo namo. Tačiau jau labai labai greitai, pailsėję vos dvi dieneles, nykštukai vėl sės į savo roges ir riedės dovanoti Mylimukams Kalėdinius Stebuklėlius.
_________________
„Mes randame gyvenime tai, ką patys jam suteikiame.“ R. V. Emersonas


Paskutinį kartą redagavo Edita, 12 Pir. 14,2009 9:42 pm. Redaguota 1 kartą
Atgal į viršų
Peržiūrėti vartotojo aprašymą Siųsti asmeninį pranešimą Siųsti el. laišką Apsilankyti vartotojo tinklapyje
Edita



Prisijungė: 2005 01 03
Pranešimai: 1635
Miestas: Vilnius

PranešimasParašytas: 01 Pen. 02,2009 11:29 pm    Rašyti temą: Atsakyti su citata

Šeštoji diena (sausio 2 d.)

Porą dienų pailsėję nykštukai vėl krauna dovanas į maišą ir lekia pas vaikus – šį kartą į Kauną.

Ypatingas jausmas praverti Jekaterinos namų duris. Džiaugiamės ūgtelėjusiu Jekaterinos broliuku, o pati Mylimukė padovanoja mums nuostabią dovaną – nupieštą paveikslą su aguonomis. Kol sukonstruojam Danieliaus mašiną, prabėga valanda ir nykštukams jau metas judėti toliau.



Skubame apkabinti Dianytę. Mažoji Šelmiukė mus pasitinka labai nedrąsiai – ją baugina nykštukų apranga. Kad nykštukams neprailgtų ilgi žiemos vakarai, Dianytės mama padovanoja jiems pilną maišą graikinių riešutų.



Nulekiame pas naująjį draugą Igną. Pamatęs jam skirtą Kalėdinį Stebuklėlį – sunkvežimį, Ignas mums padovanoja kerinčią šypseną. Pasidžiaugiame tuo, kad Ignui baigtas intensyvus gydymas ligoninėje – šiandien Rugučiukas vienu žingsneliu aplenkęs ligą.



Karmėlava. Užsukame apkabinti Alekso šeimą ir stebime kupinas smalsaus džiaugsmo Martyno akis, kai jis išvynioja jam skirtas švedų dovanėles. Vėliau kartu su Inga nuvažiuojame uždegti žvakeles ant Aliuko kapelio.



Aplankome Tautvydą – turime progą geriau su juo susipažinti. Tautvydas parodo mums savo mėgstamiausius kompiuterinius žaidimus, papasakoja, kaip ir su kuo kariauja juos žaisdamas. Pažadame su juo daugiau bendrauti internetu.



Šios dienos kelionę baigiame aplankydami Liepą. Mažajai panelei skubame įteikti dovaną – kosmetikos rinkinį. Mylimukė pagražina ne tik nykštukes, bet ir nykštuko nosį. Kaip visuomet, ypatingai sunku atsisveikinti su mažyle. Padovanojusi nykštukams po bučinį, Liepa nuskuba toliau džiaugtis savo Kalėdų Stebuklėliu.



Praėjo dar viena kupina įspūdžių kelionės diena. Nykštukai skuba namo, o rytoj vėl sugrįš į Kauną apkabinti dar neaplankytų Rugučiukų. Emilija, Vaida, Simona, Reniaus ir Dominykos šeimos – jau be proto laukiame...
_________________
„Mes randame gyvenime tai, ką patys jam suteikiame.“ R. V. Emersonas
Atgal į viršų
Peržiūrėti vartotojo aprašymą Siųsti asmeninį pranešimą Siųsti el. laišką Apsilankyti vartotojo tinklapyje
Edita



Prisijungė: 2005 01 03
Pranešimai: 1635
Miestas: Vilnius

PranešimasParašytas: 01 Št. 03,2009 10:56 pm    Rašyti temą: Atsakyti su citata

Septintoji diena (sausio 3 d.)

Atsikėlę nykštukai pažvelgė pro langą ir pamatė pagaliau atėjusią tikrą žiemą. Susikrovę kalėdines dovanėles, jie išskuba pas savo mylimiausius Rugučiukus.

Trumpas sustojimas pakeliui į Kauną Abromiškėse. Nykštukų nebaugina didžiulės sniego pusnys ir gausiai besileidžiančios snaigės – jie skuba širdimi apglėbti Dominyką. Jaukūs pusryčiai Dominykos šeimoje ir nykštukai tęsia kelionę.

Dar vakar vakare skaitėme Emilijos mamos žinutę, jog mažoji Rugučiukė taip laukia nykštukų - net nuėjo anksčiau miegoti, kad greičiau išauštų rytas. Gerosios fėjos Jurgos dėka išpildome net dvi Emilijos svajones – mažoji šypsodamasi prie savęs glaudžia šuniuką ir lėlytę.



Gausiai krentančios snaigės užkloja kelią iki Vaidos namų – dėl automobilių grūsčių kelias tampa neįveikiamas. Matydami, kad mums pasiekti Mylimukės namų nepavyks, tačiau nenorėdami jos nuvilti, pakviečiame atbėgti pasiimti dovanėlių iki mūsų. Vaida vos per kelias minutes atbrenda pas mus.



Jau labai seniai norėjome paimti už rankų Reniaus mamytę Jūratę ir atiduoti jai dalelę savo širdies. Be galo jaukus apsikabinimas Reniaus namuose ir surengta nuotaikinga kalėdinė fotosesija.



Simonos namuose esame taip laukiami, jog tam, kad nykštukų ratai galėtų pravažiuoti, atkasamas kelias. Tik įėjus į vidų, Simonos namai prisipildo džiugaus šurmulio. Vieni kitų be galo pasiilgome. Akimirka ir ant stalo jau garuoja nykštukams paruošta vakarienė. Laikas šiuose namuose prabėga itin greitai – nespėjame net pastebėti, o jau turime judėti atgal.



Grįždami į Vilnių, nykštukai gėrisi tikra žiema, prisimena visas pusnis, kurias šiandien sėkmingai įveikė, ir atsisveikindami iki rytojaus dovanoja Jums du nykštukių angelus.


_________________
„Mes randame gyvenime tai, ką patys jam suteikiame.“ R. V. Emersonas
Atgal į viršų
Peržiūrėti vartotojo aprašymą Siųsti asmeninį pranešimą Siųsti el. laišką Apsilankyti vartotojo tinklapyje
Edita



Prisijungė: 2005 01 03
Pranešimai: 1635
Miestas: Vilnius

PranešimasParašytas: 01 Sk. 04,2009 4:29 pm    Rašyti temą: Atsakyti su citata

Aštuntoji diena (sausio 4 d.)

Sniego pusnys vilioja nykštukus vėl traukti roges ir leistis į kelionę. Šios dienos nykštukų maršrutas driekiasi per Vilnių.

Pirmiausia aplankome mažąjį Rugučiuką Luką. Lukas į nykštukus žvelgia labai nedrąsiai ir saugiausiai jaučiasi įsikibęs į broliuko ranką. Prieš išsiskiriant mažasis draugas išbando gautą mašiną ir padovanoja nykštukams šelmišką šypseną.



Kelias į Gabijos namus nykštukams dar nepramintas – pirmą kartą beldžiamės į jos namų duris. Nykštukams Kalėdų senelis buvo perdavęs Gabijos troškimą apgyvendinti savo barbes naujuose namuose. Ištraukę naują namą, nykštukai padeda Gabijai jį sukonstruoti.



Apsnigtu keliu pasiekiame dar vienus jaukius namus – nykštukų rogės sustoja pas Nataliją. Pro didelį langą stebime įvairiausius paukščius, domimės ypatinga Natalijos meile žirgams ir grožimės užaugusiomis Mylimukės kasomis.



Šių metų nykštukų kalėdinė kelionė artėja prie pabaigos – liko vos kelios neaplankytos šeimos, kurias būtinai pasistengsime aplankyti ateinančią savaitę.
_________________
„Mes randame gyvenime tai, ką patys jam suteikiame.“ R. V. Emersonas
Atgal į viršų
Peržiūrėti vartotojo aprašymą Siųsti asmeninį pranešimą Siųsti el. laišką Apsilankyti vartotojo tinklapyje
Edita



Prisijungė: 2005 01 03
Pranešimai: 1635
Miestas: Vilnius

PranešimasParašytas: 01 Kv. 08,2009 1:30 pm    Rašyti temą: Atsakyti su citata

Devintoji diena (sausio 7 d.)

Vakar nykštukai vėl išsitraukė savo uniformas ir užpustytais keliais čiuožė aplankyti dar vienos Mylimukės.
Be proto gera apkabinti Aistytę ir jos šeimą. Nykštukai džiaugėsi galėdami išpildyti dar prieš metus išsakytą Rugučiukės troškimą – jie pagaliau rado pirkti „Pets“ gyvūnėlių namą. Žavi Aistės šypsena ir dar kartą pajuntame, kaip neapsakomai gera, kai Kalėdų Stebuklėliai pasiekia vaikų širdis. Bevalgydami pačią skaniausią Aistės mamos paruoštą vakarienę, apžiūrime visą Aistės „Pets“ kolekciją ir juokaujame, kad greitai jie jau nebetilps turimose dėžutėse. Kartu su šiuo Kalėdų Stebuklėliu Aistei ir jos mamai atvežame dar vieną dovaną – pasiūlymą vasarą sudalyvauti „Losev“ fondo organizuojamoje tarptautinėje vaikų, sergančių leukemija, savaitėje Turkijoje. Jaučiame, kad Aistės noras ten vykti stipresnis už mamos skrydžio lėktuvu baimę.



Laikas prabėga labai greitai ir nykštukams metas keliauti ieškoti pusnies, į kurią galėtų nugriūti pailsėti. Tačiau ilsėsis jie neilgai ir vėl lėks pas Mylimukus, kurių dar nespėjo, bet labai labai nori apkabinti.
_________________
„Mes randame gyvenime tai, ką patys jam suteikiame.“ R. V. Emersonas
Atgal į viršų
Peržiūrėti vartotojo aprašymą Siųsti asmeninį pranešimą Siųsti el. laišką Apsilankyti vartotojo tinklapyje
Edita



Prisijungė: 2005 01 03
Pranešimai: 1635
Miestas: Vilnius

PranešimasParašytas: 01 Tr. 14,2009 11:28 pm    Rašyti temą: Atsakyti su citata

Dešimtoji diena (sausio 14 d.)

Nurimus siaučiančioms pūgoms, nykštukai, nekantraudami, kol apkabins dar du savo Mylimukus, vėl išsitraukė roges ir šį sykį pasuko link Ignalinos.

Vyriausiajai nykštukei buvo be galo smagu apkabinti su Rugile kartu besigydžiusią ir draugavusią Jolitą. Nuostabus jausmas kartu su ja pasidžiaugti, kad 2008 m. gruodį suėjo penkeri metai, kai mergaitė užvėrė ligoninės duris. Nykštukai nespėja net pastebėti, kaip greitai prabėga laikas apžiūrinėjant naująjį Jolitos sesės kompiuterį.



Išvykę iš Jolitos, klaidžiais keliais ir keliukais nykštukai suranda Utenos sanatoriją, kurioje šiuo metu yra mūsų Paulius. Jau seniai žinome Pauliaus svajonę paskraidyti malūnsparniu, todėl padovanojame jam dalelytę priartėjimo prie šio troškimo - radijo bangomis valdomą malūnsparnį. Džiaugiamės matydami, kaip nekantriai, tačiau be galo įdėmiai Rugučiukas mokosi jį pilotuoti.



Jau sutemus nykštukai pasiekia pusnį, kurioje pasiilsės iki dar vienos kelionės. Tam, kad galėtų ramiai ilsėtis iki kitų Kalėdų, jų dar laukia apsnigti Druskininkai, Alytus ir Akmenė.
_________________
„Mes randame gyvenime tai, ką patys jam suteikiame.“ R. V. Emersonas
Atgal į viršų
Peržiūrėti vartotojo aprašymą Siųsti asmeninį pranešimą Siųsti el. laišką Apsilankyti vartotojo tinklapyje
Rodyti pranešimus nuo ankstesnio:   
Pradėti naują temą   Ši tema uždaryta. Jūs negalite redaguoti pranešimų ar rašyti atsakymų    Pagrindinis puslapis -> Fondo kasdienybė Visos datos yra GMT + 2 valandos
Puslapis 11

 
Pereiti į:  
Jūs negalite rašyti naujų pranešimų į šį forumą
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite ištrinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite dalyvauti apklausose šiame forume


Powered by phpBB © 2001, 2005 phpBB Group
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005