Labdaros ir paramos fondo "Rugutė" forumas

[Edita]

Paulius... Šiandien aplankiau Paulių... ašaros tvenkiasi akyse... negaliu neparašyti...

2004 m. lapkričio mėn. Pauliui diagnozuota sarkoma. 2005 m. gegužės mėn. taikyta didelių dozių chemoterapija ir autologinė periferinių kamieninių ląstelių transplantacija. Rugpjūčio mėn. nustatyta remisija. 2005 m. rugsėjo – spalio mėn. Paulius praleido Palangos vaikų reabilitacijos sanatorijoje „Palangos gintaras“. Tuomet forume rašėme - berniukas sukarščiavo, buvo paguldytas į Klaipėdos ligoninę, vėliau perkeltas į VUVL onkohematologijos poskyrį. Iš visos širdies dėkojome Ramunei už rūbelius Pauliui. Džiaugėmės, kartu su Ramune aprengę Pauliuką nuo galvos iki kojų. Paulius išvyko į namus. (Berniukas gyvena Telšių raj. Syderių km.) Iki 2006 m. rudenio buvo štilis... Vieną naktį Pauliui verčiantis ant kito šono lūžo operuotos kojos kaulas. Sugipsavo. Negijo. Berniukas nuo sausio vidurio gyvena VUVL ortopedijos skyriuje.

Apie šį berniuką dažnai parašydavome forume, skyrelyje „Kasdieninė fondo veikla“. Šiuo metu Paulius skyriuje vienas, mama išvykusi. Nediskutuosiu ! Priminsiu – „Rugutė“ globoja VAIKUS, sergančius piktybiniais navikais. Manau, tuo viskas pasakyta.
Kodėl rašau? Rytoj - šv. Velykų diena, Prisikėlimo šventė... Ilgas šventinis savaitgalis... Paulius vienas... Labai gelia širdį...

Rytoj ryte, prieš išvykdama į Pasvalį, dar užbėgsiu aplankyti Paulių. Berniukas paprašė nupirkti „LEGO“ konstruktorių – lėktuvą. Nupirksiu keletą rūbelių. Palikau pinigėlių, nusipirkti ligoninės valgykloje taip mėgstamų – bulvyčių fri. Sakė, kad galbūt nusipirks cepelinų. Vaikis svajoja apie naminius bulvinius blynus...

Mielieji, galbūt, kuris nors iš Jūsų norite ir galite aplankyti Paulių... Šventinių dienų daug, ligoninėje jos siaubingai prailgsta... Mielieji, išdrįskite – nupirkite Lego mašiną, bulvinių blynų ir drąsiai lėkite į VUVL ligoninės chirurgijos centro ortopedijos skyrių (II aukštas) 219 palatą. Drąsiai tieskite ranką ir sakykite – „ Sveikas, Pauliau...“. Jis mielai su Jumis bendraus, džiaugsis Jūsų dovana.

Jei norėtumėte kažko paklausti - bet kuriuo paros metu skambinkite man, Editai – 8 620 69665
_________________
„Mes randame gyvenime tai, ką patys jam suteikiame.“ R. V. Emersonas

[Tautvilė]

Kiek berniukui metų?

[Edita]

[Tautvilė]

Jeigu niekas nepasikeis, tada vieno svečio šitas vaikas tai tikrai sulauks. Pasistengsiu, kad sulauktų.

Gražių švenčių.

[Edita]

[Edita]

Jei kartais Pauliaus nerastumėte palatoje (219) - 212 palatoje yra kita mūsų mylimukė - Linutė. Ji su mamyte. Kreipkitės, padės surasti.
_________________
„Mes randame gyvenime tai, ką patys jam suteikiame.“ R. V. Emersonas

[Tautvilė]

Gerai. Jei nespėčiau rytoj, nes tiksliai nežinau, kada grįšiu į Vilnių, tada pirmadienį būtinai. Ir dėkoti tikrai nereikia. Aš žinau, kad sergančio ir per šventes ligoninėj gulinčio vaiko šypsena gali reikšti labai daug.

[Mantvydas]

Kas žino, kaip sekasi Pauliui? Gal kas buvo nuvažiavęs?Pati aplankyti jo dar negaliu, kol nepasveiksiu.

[Tautvilė]

Buvau nuvažiavusi trumpam. Iš tiesų labai mielas, protingas, bendraujantis vaikas. Paliko labai didelį iįpūdį. Nors kartais su juo bendraujant truputėlį suspausdavo širdutę.

Šiaip kai su juo bendravau, tai neatrodė labai liūdnas, tik kartais pasakydavo, kad nori namo. Ir labai besididžiuodamas rodė, kokių dovanų jam atnešę kas yra. Labiausiai tai apie LEGO konstruktorius, kurie visi padovanoti Editos

[Edita]

Labai AČIŪ, kad aplankėte Pauliuką

Mūsų stipruoliai ligoniukai tikrai neliūdi sulaukę lankytojų

AČIŪ.
_________________
„Mes randame gyvenime tai, ką patys jam suteikiame.“ R. V. Emersonas

[Ziuzia]

Kaip smagu, kad buvo kam aplankyti musu zuiki Sudetinga jo situacija, vaikas jau labai ilgai ligonineje, labai nori namo... Bet liudesiuko jis beveik nerodo. Tik mama pasakodavo, kad kartais paverkia i pagalve isikniaubes, bet svechiu sulaukes visada jiems shypsosi, apie blogas nuotaikas - ne mur mur... Dar mama apibardavo, kam jinai "ishdave", jog jis verke... Kai lankiau ji po pirmosios operacijos, tada jam labai skaudejo, nepadejo net morfinas. Zhiurejau i ta ish skausmo suraukta veiduka, vos asharas tramdzhiau, o jisai, pastebejes, kad i ji zhiuriu, tuoj nutrindavo ta skausmo raukshle nuo kaktos ir nushvisdavo, kaip saulyte... Nerealiai drasus ir shiltas vaikas...

[Tautvilė]

[Edita]

[Tautvilė]

Kažkaip baisu pasidarė paskaičius.

Edita, kitose forumo temose paskaičiau apie tai, kad Paulius kažkada prieš porą mėnesių labai norėjo bulvyčių iš MacDonaldo. Arba kad jam labai daug džiaugsmo suteikia toks atrodytų paprastas dalykas kaip sąskaitos papildymas. Nežinau, kažkodėl nuo sekmadienio negaliu nustoti galvoti apie šitą vaiką.
Pati esu paprasta studentė, galbūt negaliu padėti kažkuo labai dideliu ir brangiu, tačiau gal galėčiau išpildyti bent tokius paprastus norus? Kažkas rašė, kad negali Pauliui nuvežti bulvyčių, nes važiuojant su autobusu jos paprasčiausiai atšaltų. Aš turiu galimybę nuvažiuoti su mašina, bet nežinau, ko būtent šis vaikas šiuo metu norėtų, kas labiausiai jį pradžiugintų. Pagalvojau, kad gal galėtumėte man parašyti jo telefono numerį, aš su juo susisiekčiau ir jo paklausčiau (galėtumėte parašyti į el.paštą kvaankt@yahoo.com, jei čia nenorite skelbti)? Arba gal Jūs galėtumėte pasakyti, kuo labiausiai būtų galima jį pradžiuginti?

Dėl Linutės - aš vis negaliu atsistebėti ir suprasti, iš kur visi Jūsų fondo globojami vaikai turi tiek stiprybės. O kartais atrodo, kad jie jos turi kur kas daugiau nei aš (nors, atrodo, neturiu dėl ko išvis būti silpna) ar daugelis žmonių, kurie yra aplinkui. Ir turbūt būtent matant tokią stiprybę labiausiai ir norisi padėti.

Šiandien užpildžiau prašymą dėl 2% paskyrimo Jūsų fondui, rytoj to paties paprašysiu padaryti savo draugo ir tėvų. Būsiu laiminga žinodama, kad taip bent truputį prisidėsime prie kažkieno gydymo, galbūt taip reikalingo protezo arba svajonės išpildymo.

Kasdien vis labiau žaviuosi tuo, ką Jūs darote. Nuostabu žinoti, kad pasaulyje dar yra TOKIŲ žmonių.

[Edita]

T., nuoširdžiai prašau - nedėkokite man Jei dėkosite man - aš dėkosiu Jums. Hmmm...

Bulvyčių poreikį išsprendėme Duodame pinigelių Pauliui - jis nueina į ligoninės valgyklą ir nusiperka. Bulvyčių, cepelinų ar dar ko nors...
T. juk nebūtina kiekvieną kartą kažką atnešti (beje jau buvome išlepinę). Tiesiog pabūkite, paplepėkite. Yra keli žaidimai - pažaiskite. Juk ir saviems vaikams, neperkame visko, ko užsigeidžia... Raskime aukso viduriuką... visame kame... Į el. paštą parašysiu Pauliuko tel. nr. Smagu, kad Paulius turi naują draugę - JUS.

Linutė... Kelinta diena visiems pasakoju ir pati nuolat galvoju...Yra apie ką pamąstyt...
_________________
„Mes randame gyvenime tai, ką patys jam suteikiame.“ R. V. Emersonas